Pasak apžvalgininko, Rusijos valdantysis elitas linkęs tam pritarti, nes jo atstovams žadama suteikti saugumo garantijas. Kaip į tai reaguoja pats Vladimiras Putinas – nėra žinoma, tačiau tiek atmetus pasiūlymą, tiek ir priėmus, jam tektų trauktis iš Rusijos prezidento posto.
Rusija sulaukė Vakarų siūlymo trauktis iš Ukrainos ir Padniestrės
Chersono išlaisvinimas tampa strateginiu lūžiu, galinčiu ne tik nulemti karo Ukrainoje baigtį, bet ir visos Rusijos likimą, sako Maskvoje gyvenantis apžvalgininkas profesorius Valerijus Solovėjus.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos palieka Ukrainos teritoriją, įskaitant vadinamas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ (prorusiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas, neseniai Kremliaus paskelbtas Rusijos Federacijos dalimi – red.).
Krymo statuso sprendimas atidedamas 7 metams, tačiau pats pusiasalis paskelbiamas demilitarizuota zona. Tai reiškia, jog policininkai ir pasieniečiai galės turėti šaunamuosius ginklus, tačiau Krymą turės palikti Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas“, – teigė profesorius V. Solovėjus.
Kita pasiūlymo sąlyga – Ukrainos pasienyje su Rusija ir Baltarusija paskelbti 100 kilometrų pločio demilitarizuotą zoną, kurioje negalės būti jokios sunkiosios ginkluotės.
V. Solovėjus teigia, kad ši sąlyga bus taikoma tik Rusijai, o šio susitarimo sąlygų laikymosi garantu sutiko tapti šešios valstybės.
Apžvalgininko teigimu, pasiūlyme nurodyta dar ir sąlyga, jog Rusijos kariuomenė palieka vadinamos Padniestrės „respublikos“ teritoriją, 2023 metais ši separatistinė pseudovalstybė tampa Moldovos dalimi, Rusija įsipareigoja tam neprieštarauti.
„Ukraina įsipareigoja 7 metus neįstoti į NATO“, – savo tinklalaidėje paskelbė profesorius V. Solovėjus.
Svarbi sąlyga: Rusijos elitui siūlomos saugumo garantijos
Savų šaltinių Rusijos valdančiojo politinio elito tarpe turintis V. Solovėjus teigia, jog Kremliaus atstovų reakcija sulaukus šio pasiūlymo, kuris savo turiniu labiau primena ultimatumą – išskirtinai teigiama.
„Taip yra todėl, nes tam pačiam valdančiajam elitui, įskaitant ir „silovikus“ (jėgos struktūrų atstovus – red.) suteikiamos saugumo garantijos. Užtikrinama, kad jų bei šeimos narių atžvilgiu nebus keliamos baudžiamosios bylos ir jie nebus persekiojami.
Jeigu kas nors ir bus nubausti, tai tik iešmininkai. Tačiau pačiam aukščiausiam sluoksniui, kuris vykdo V. Putino politiką – pažadėtas saugumas, laisvė ir tikriausiai galimybė išsaugoti bent dalį savo turtų“, – skelbia V. Solovėjus.
Apžvalgininkas sako, jog dar nėra patikimų žinių apie tai, kaip į šį pasiūlymą reaguoja pats V. Putinas. Panašu, kad jis svarsto, kaip pasielgti, galbūt konsultuojasi su artimiausios aplinkos žmonėmis.
Apie V. Putino sprendimą bus galima spręsti pagal tai, kokių veiksmų imsis Rusijos kariškiai.
„Jeigu prasidės masinis Ukrainos apšaudymas raketomis, tai reikš, kad prezidentas V. Putinas atsisako priimti pasiūlymą. Jeigu kurį laiką tai nebus daroma, dar nereikš, kad V. Putinas pasirengęs priimti pasiūlymą, tačiau svarsto jo sąlygas, galbūt tikisi laimėti daugiau laiko ir viliasi, jog įvyks koks nors viską pakeisiantis stebuklas“, – svarstė profesorius V. Solovėjus.
V. Putino laukia neišvengimas pasitraukimas
Kad ir koks sprendimas bus priimtas: prieštaraujant valdančiajam elitui toliau tęsti karo veiksmus Ukrainoje, ar sutikti su pasiūlymo sąlygomis ir nutraukus karą išvesti kariuomenę iš Ukrainos, V. Solovėjaus vertinimu, Rusijos prezidentas V. Putinas privalės pasitraukti.
Pirmuoju atveju, norint toliau kariauti Ukrainoje jam liktų tik vienas koziris – panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau žinant valdančiojo politinio ir karinio elito nuotaikas, kyla pagrįstų abejonių, ar toks įsakymas bus įvykdytas.
„Jeigu šis įsakymas nėra įvykdomas, V. Putinas – nebe prezidentas. Koks jis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, jeigu jo įsakymai nėra vykdomi?“, – svarstė profesorius V. Solovėjus.
Apžvalgininko vertimu, V. Putinas privalės pasitraukti ir tuo atveju, jeigu Kremlius nuspręs priimti Vakarų pasiūlymą, tam, kad jį pasirašytų koks nors kitas Kremliaus atstovas.
Rusai savo prezidento nekęs ir už pradėtą, ir už pralaimėtą karą
V. Solovėjus pastebi, jog tokioje situacijoje, kai bus sprendžiamas ne tik V. Putino, bet ir visos Rusijos valstybės likimas, kaip niekada anksčiau išaugs karinio pučo tikimybė, kokį 1991 metų rugpjūtį Maskvoje nesėkmingai bandė surengti reformoms prieštaravusio valdančiojo elito atstovai, suformavę vadinamą GKČP – (valstybinį nepaprastosios situacijos komitetą – red.).
„Bet kuriuo atveju Rusijoje įvyks kardinalūs pokyčiai, kurie reikš galutinį ir negrįžtamą 22 metus trukusios V. Putino sistemos ir jo politikos fiasko“, – konstatavo apžvalgininkas.
Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš okupuoto Chersono, kad ir kaip jį teisintų Kremliaus propagandistai, turi didžiulę svarbą ne tik Rusijos elitui bet ir V. Putiną iki šiol palaikiusiai vadinamai provincijos tamsuomenei, teigia Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis žinomas rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
„Rusijoje neliks nei vieno žmogaus, kuris dar tikėtų pergale. Visiems taps aišku, jog karą Rusija pralaimėjo. Štai tada V. Putinas pateks į tokią situaciją, kai jo nekęs absoliučiai visi. Dalis visuomenės jo nekęs už tai, kad jis šį karą pradėjo, kita dalis – kad karą pralaimėjo“, – prognozavo A. Piontkovskis.
V. Putinas žino, kas jo lauktų G20 viršūnių susitikime
Politologas pastebi, kad V. Putinas pralaimėjo ne tik Ukrainos fronte, bet ir diplomatinėje kovoje, kai nesėkmingai bandė priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl ugnies nutraukimo Maskvai palankiomis sąlygomis.
Būtent šios priežastys nulėmė jo sprendimą nevykti į G20 viršūnių susitikimą. A. Piontkovskis primena, jog ir anksčiau vykusių valstybių lyderių susitikimų metu V. Putinas yra patyręs pažeminimą, todėl suvokia, kas jo lauktų Balio saloje vyksiančiame galingiausių valstybių vadovų susitikime.
„Pralaimėjo tiek mūšio laukė, tiek ir politinėje kovoje, ko jam ten važiuoti. Nes pažemintas bachuras – jau ne bachuras. Prisiminkime, kaip V. Putiną sutiko Samarkande, kur jį, kaip antrus metus toje pačioje klasėje užsilikusį mokinuką viešai auklėjo Indijos premjeras Narendra Modi ir Kinijos prezidentas Xi Jimpingas.
Jeigu to pasirodė mažai, matėme kaip jį sutiko Astanoje, kur ištikimais vasalais buvę Emomalis Rachmonas (Tadžikijos prezidentas – red.) ir Gurbangulis Berdimuhamedovas (Turkmėnijos prezidentas – red.) jam aiškiai pasiūlė nebesielgt taip, tarsi jų atstovaujamos valstybės būtų sovietų sąjungos sudėtyje ir akcentavo, kad viskas seniai pasikeitė.
Tai ko gali V. Putinas tikėtis Balyje? Nebent naujų pažeminimų“, – reziumavo politologas A. Piontkovskis.
JAV neskuba duoti galingesnių ginklų Ukrainai, bijo sukelti Rusijos byrėjimą
Apibendrindamas dabartinę geopolitinę situaciją A. Piontkovskis akcentuoja, kad JAV galėtų duoti Ukrainos kariuomenei tiek ginkluotės, kad šis karas pasibaigtų per kelias savaites.
Tačiau tai iki šiol nedaroma dėl aiškios priežasties – JAV bijo, kad po triuškinančios Ukrainos pergalės branduolinių ginklų arsenalą turinčioje Rusijoje gali prasidėti sunkiai valdomi, nenuspėjami politiniai procesai.
Dėl šios priežasties JAV laviruoja, bando ieškoti įvairių politinių būdų karui užbaigti, kad tik būtų išvengta paties blogiausio scenarijaus – pilietinio karo Rusijoje ir ultranacionalistų atėjimo į valdžią.
