Didelė nuošliauža apgadino Kartenos pilikalnį. Spėjama, kad piliakalniui pakenkė ne tik visą vakarų Lietuvą talžiusios audros ir lietūs.
„Yra viena iš versijų – didžiulis kritulių kiekis. Kita versija, kuri, matyt, palengvino šito vandens skverbimąsi į šlaitą, tai yra viršuje piliakalnio esantys žvėrių urvai. Barsukų, lapių, usūrinių šunų“, – komentavo Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus.
Kartenos piliakalnis yra vienas įspūdingiausių Kuršių piliakalnių regione. Pirmą kartą Livonijos ordino dokumentuose paminėtas XIII a., o įrengtas ant kalno Minijos kairiajame krante, anot piliakalnio tyrimus vykdančių Kretingos muziejaus archeologų, VIII a. pab.
„Čia buvo tokia Kuršių gynybinė pilis, apsaugota dar dviejų galingų pylimų. <...>. Kasinėjimų metu mes aptikome, kad pilies aikštelėje yra stovėję stulpinės konstrukcijos pastatai su židiniais“, – komentavo archeologas Julius Kanarskas.
Tyrinėjimo metu aptikta ir gyvenvietė, ir kapinynas.
„Viršuje, aišku, jeigu nušliuoš kultūrinio sluoksnio liekanos, tai nušliuoš, bet paprastai archeologai vengia tyrinėti šlaitus, kad jie nenuslinktų būtent dėl tos priežasties. Mes nežinome, kiek čia tos informacijos gali būti“, – aiškino archeologas.
Liūtys nepagailėjo ir kitų Žemaitijos piliakalnių. Nuošliaužos pastebėtos ant valstybės, kaip kultūros vertybių saugomų Imbarės ir Sauserių piliakalnių.
„Tiesa, jos mažesnės negu ant Kartenos piliakalnio, tačiau matome, kad pastarųjų dienų liūtys padarė tikrai gana didelę žalą mūsų regiono kultūros paveldo objektams ir konkrečiai archeologiniams paminklams – piliakalniams“, – sakė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Dėk erozijos Kartenos ir Sauserių piliakalnių šlaitai jau buvo nuslinkę prieš ketvirtį amžiaus, bet sutvarkyti kai kur suformavus apsauginius pylimus paviršiniam vandeniui nuvesti. Tik kai kas abejoja, ar vertėjo kirsti medžius, bet specialistai mano, kad audrų verčiami medžiai dar daugiau bėdų pridaro.
„Ant Sauserių piliakalnio esančios gyvenvietės šlaitas buvo taip pat paplautas, bet kartu su šimtamečiais ąžuolais, kitais dideliais medžiais, todėl pasakyti, kad štai, iškirtus šlaitus piliakalnių, kad tai daro įtaką nuošliaužų atsiradimui, tikrai negaliu pasakyti, kadangi matome, jog tiesiog per didelis kritulių kiekis buvo iškritęs“, – sakė L. Kavaliauskas.
Kokia žala buvo padaryta ir ko imtis, kad piliakalnių šlaitai nesmuktų dar daugiau, tariamasi su ekspertais.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai: