Diskusijos dėl rusiškos naftos embargo bent iš dalies pajudėjo iš mirties taško. Iki šiol sprendimus stabdė Vengrija. Vėlyvą pirmadienio vakarą Briuselyje posėdžiavę Europos vadovai sutarė dėl sprendimo, pagal kurį nustatomas dviejų etapų naftos importo draudimas: pirmiausia, atsisakoma tiekimo jūra, laikinai neįtraukiant naftos gabenimo vamzdynais, aiškino tinklalapis „Euobserver“.
„Aš manau, kad spaudimas tikrai buvo didelis, nes Europos Sąjunga (ES) supranta, jog ambicijos, kurios buvo keltos jau prieš kurį laiką, aiškiai ir konkrečiai taikytis į Rusijos energetikos sektorių turi būti realizuojamos praktiškai, antraip ES atrodys labai silpna ir iš esmės vienos ar kelių valstybių įkaitė.
Matyt, kad tas spaudimas ir prisidėjo prie to, jog galiausiai konsensusas buvo pasiektas, nors, akivaizdu, kad tai ir yra konsensusas. Ne veltui matome Budapeštą sakantį, kad buvo pasiektas pagrindinis Vengrijai aktualus tikslas“, – teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala.
Turima mintyje tai, kad šis sprendimas leis Vengrijai išlaikyti Rusijos naftos importą naftotiekiu „Družba“, ko iš esmės labiausiai ir siekė Budapeštas.
Lenkija ir Vokietija, kurios taip pat yra prijungtos prie naftotiekio, įsipareigojo iki metų pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą per „Družbą“. Tokiu atveju draudimas apimtų 90 proc. visos ES importuojamos rusiškos žalios naftos.
Rusija tokiems žingsniams ruošėsi
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškino, kad toks sprendimas nėra nei dramatiškas, nei labai netikėtas, ir Rusija jam ruošėsi.
„Europa jau ir taip judėjo Rusijos naftos atsisakymo link. Kai kurios valstybės jau visiškai neimportavo naftos, pavyzdžiui, Lietuva, taip pat ir daugelis kitų. Kitoms buvo sunkiau atsisakyti. Dabar yra toks bendras sutarimas, labiau signalizavimas apie tai, kad toliau tęsis spaudimas Rusijai energetikos sektoriuje.
Jūra gabenamos naftos visai nebus importuojama metų pabaigoje. Lieka vamzdynai toms valstybėms, kurios labiau priklausomos ir neturi alternatyvų, tokioms kaip Vengrija. Akivaizdu, kad Rusija tam jau turbūt ruošėsi ir supranta, jog beveik visą eksportą į ES per artimiausius metus praras, ji ieško naujų pirkėjų“, – aiškino N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pagrindiniai pirkėjai yra Indija ir Kinija, jos jau ir dabar perka daugiau rusiškos naftos.
„Bet, aišku, už tai gauna gerokai mažesnę kainą ir maždaug 20 proc. nuolaidą, kad pirktų iš Rusijos naftą. Aišku, Rusijai tai skauda ir kainuoja, dėl to jos pajamos iš parduodamos naftos ateityje mažės“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas nemano, kad dėl priimtų sprendimų dar labiau kils naftos kaina europiečiams.
„Ji jau yra brangesnė. To, kas įvyko, buvo galima tikėtis. To buvo laukiama. Dėl to nafta dabar ir kainuoja ne 80 dolerių už barelį, o beveik 120 dolerių. Tai jau ir atspindi kainos. Kad kaina kils dar daugiau, turbūt nėra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – teigė N. Mačiulis.
Bus efektas, bet ne tuoj pat
Jeigu kas nors tikisi, kad priimtas sprendimas turės efektą čia ir dabar, galbūt nusivils.
„Jokio čia efekto beveik nėra. Sumažėja Rusijos pajamos iš parduodamos naftos. Tai yra gauna mažiau užsienio valiutų, bet čia ne tai juk esmė. Rusija ir taip turi nelabai daug užsienio valiutų ir nelabai gali jų panaudoti, nes dėl pritaikytų sankcijų negali importuoti daugelio prekių, Rusijos gyventojai negali laisvai keliauti po pasaulį, lėktuvai negali skraidyti Vakarų valstybėse.
Rusijos ekonomika izoliuota. Ji vis dar gauna daug daugiau užsienio valiutos, negu jos gali išleisti. Metų pabaigoje pradės gauti mažiau eurų ir dolerių, bet vis dar turės mažai galimybių tuos eurus ir dolerius išleisti. Taigi savo užsienio valiutų rezervus kaups, bet tai nekeičia esmės“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomistas aiškino, kad tokio sprendimo rezultatą pamatysime ne akimirksniu (tai yra ne šiandien, ne dabar, ne metų pabaigoje), o ilguoju laikotarpiu.
„Tai reiškia, kad Rusijos naftos pramonė degraduos, nesulauks investicijų, turbūt turės stabdyti gavybą, kai kurie gręžiniai bus įšaldyti, jų negalės atnaujinti. Mes kalbame apie vidutinio laikotarpio perspektyvas, kai sektorius, pagal kurį Rusija pirmavo pasaulyje, pradeda degraduoti, nes praranda daugybę pirkėjų, praranda investicijų ir negali toliau plėsti, didinti gavybos“, – dėstė N. Mačiulis.
Svarbi sankcijų visuma
Pasak ekonomisto, apskritai visos tos sankcijos, jeigu kalbant apie pavienes, kiekviena jų neturi labai daug įtakos.
„Bet kai visas jas sudedame į vieną vietą, tai izoliuojama Rusijos ekonomika tiek pagal galimybes parduoti ir realizuoti savo produkciją, tiek pagal galimybes pritraukti investicijas, nusipirkti naujausių technologijų, pritraukti investicijų į energetikos sektorių, taip pat pagal tai, ką gali nusipirkti. Tai yra Rusijos gyventojai neturi Vakarų valstybių prekių ir paslaugų, kurias turėjo praeityje. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į lėtą ir ilgalaikį Rusijos ekonomikos dekadansą, o ne kažkokį staigų šoką, kuris gali viską pakeisti“, – sakė N. Mačiulis.
Tarkime, dar viena iš papildomų sankcijų, dėl kurių sutarta pirmadienį, buvo didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ atjungimas nuo SWIFT sistemos.
„Tie bankai, kurie neturi priėjimo prie SWIFT sistemos, negali atlikti tarptautinių mokėjimų su Vakarų valstybėmis. Jie pašalinami iš tarptautinės mokėjimų sistemos. Tos komunikacijos alternatyvų yra, bet daugelis Vakarų valstybių bankų neturi ir neturės jokių santykių su bankais, kurie neturi SWIFT.
Toks bankas, praradęs SWIFT, yra izoliuojamas nuo tarptautinės finansų sistemos. Tai reiškia, kad įmonės, kurios turi sąskaitas „Sberbanke“, negali atsiskaitinėti su klientais kitose valstybėse arba tai padaryti daug sudėtingiau“, – aiškino N. Mačiulis.
Pasigirdo optimizmo
Reaguojant į priimtus sprendimus dėl dalinio rusiškos naftos embargo pasigirdo ir tam tikro optimizmo. Įvedant sankcijas rusiškai naftai svarbiausia buvo peržengti psichologinę ribą, o toliau reikia pradėti diskusijas dėl embargo dujoms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, ją citavo naujienų agentūra BNS.
„Svarbiausia buvo pereiti psichologinę ribą, kad vis dėlto rusiška nafta gali būti sankcijų objektas, ir ši riba buvo peržengta, vadovai sutarė, kad rusiškai naftai embargas yra įvedamas, tiesa, su tam tikromis išimtimis“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Kitas etapas – rusiškų dujų klausimas. A. Skaisgirytė teigė, jog Lietuvos vadovas pasirengęs kelti embargo rusiškoms dujoms klausimą.
„Gresia gana karštos diskusijos šita tema, mūsų įsitikinimu, reikia apie tai pradėti kalbėti, ir prezidentas apie tai nusiteikęs kalbėti, nes kitaip mes nepasiekiame esminio tikslo, nustoti finansuoti Rusijos karą Ukrainoje, jei toliau tebeperkame energetinius išteklius iš Rusijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Diskusijos nebus lengvos
Vis dėlto ekspertai gesina optimizmą, kad po priimtų sprendimų dėl naftos diskusijos dėl dujų bus lengvesnės.
„Akivaizdu, kad apskritai dabar svarstomos sankcijos jau labai sudėtingos, ir visos tos sankcijos, kurios galėjo būti pasiektos, ir dėl kurių buvo susitarta anksčiau, jos buvo gerokai paprastesnės. Bet kokie kiti žingsniai, gilinant esamas sankcijas ir apimant naujus sektorius, bus tik dar sudėtingesni. Yra labai svarbu, kad pagaliau į tai įtraukiama ir nafta, bet aš nemanau, kad diskusijos dėl dujų bus lengvesnės. Jos, ko gero, bus taip pat labai sudėtingos“, – teigė L. Kojala.
Pasak politologo, tokių sankcijų labai reikšmingos detalės – pereinamieji laikotarpiai ir kitos techninės detalės, kurios ir šiuo atveju dar nėra iki galo žinomos bei paskelbtos.
„Visa tai turės reikšmingą poveikį, kiek sankcijos bus efektyvios nuo pradžių, o kiek jos bus galbūt atidedamos ateičiai, kokios bus to ilgalaikės pasekmės ir Europai, ir Ukrainai, ir tai pačiai Rusijai“, – sakė L. Kojala.
Ekonomistas N. Mačiulis irgi sutiko, kad sutarti dėl dujų nebus lengviau nei dėl naftos.
„Europa neturi alternatyvų trumpuoju laikotarpiu. Tai yra per artimiausius metus negali iš niekur kitur nusipirkti pakankamai dujų. Lietuva gali, daugelis ES valstybių gali, bet visa Europa negali. Tokios valstybės kaip Vokietija, Italija, neturi alternatyvų. Tą sprendimą priimti būtų labai sunku. Jau dabar mažais žingsneliais einama prie dujų importo iš Rusijos mažinimo. Čia gali būti ir kitokių efektų. Rusija gali pati pasakyti, kad neparduos dujų Europai. Bet greičiausiai tai pasakys metų pabaigoje, kai dujų reikės labiau, negu jų dabar reikia“, – teigė N. Mačiulis.
Rusija šiuo metu tiekia 27 proc. ES importuojamos naftos ir 40 proc. dujų. Už visa tai ES sumoka Rusijai apie 400 mlrd. eurų per metus, savo tinklapyje rašė britų nacionalinis transliuotojas BBC.