Anksčiau šį mėnesį leidinys „Politico“, remdamasis Kylio Pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, paskelbė, kad Europos karinė parama Ukrainai mažėja nuo balandžio, liepą šešios didžiausios Europos valstybės nesudarė jokių dvišalių įsipareigojimų.
Apie menką Vakarų Europos šalių karinę paramą Ukrainai praėjusią savaitę užsiminė ir Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas.
Europą mato pasidalijusią
„Mes žinome, kad Prancūzija nelabai aktyviai dalyvauja [ginkluotės tiekime]. Tai daugiausia – Vakarų Europos šalys, jos nelabai aktyviai tiekia ginkluotę, ir jeigu ir duoda, tai labai ribotą kiekį.
Faktiškai šia prasme Europa pasidalijo į Vakarų ir Rytų. Yra Rytų Europos šalys, kurios žino, ką reiškia sovietų dalinių buvimas jų teritorijoje, jos pasirengusios pasidalyti savo paskutiniais ištekliais. <...> O tos šalys, kurios yra toliau, iki šiol dar tikisi, kad galima susitarti su Maskva – turiu omenyje [Prancūzijos prezidentą] Emmanuelį Macroną. Jis vėl grįžo prie savo senos dainos, vėl telefono pokalbiai su V. Putinu bandant susitarti“, – LRT laidai „Dienos tema“ komentavo O. Ždanovas.
Mažai vilčių, kad Europos Sąjunga priims griežčiausią įmanoma sprendimą ir nebeišduos Rusijos piliečiams turistinių vizų į Europos Sąjungos bendrąją Šengeno erdvę. Tiesa, tikėtina, kad patekti į Europą rusams bus sunkiau ir brangiau nei dabar.
Kremlius vertindamas nuotaikas Europoje, „Reuters“ šaltinių žiniomis, jau dabar įžvelgia silpnėjančios vienybės ženklų ir tikisi, kad žiemos sunkmečiu šis procesas tik paspartės.
„Europiečių laukia sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų. Kai kurie Europos lyderiai gali gerai pagalvoti, ar toliau remti Ukrainą, ir manyti, kad atėjo laikas susitarti“, – „Reuters“ teigė vienas Rusijos valdžios institucijoms artimas šaltinis, nesutikęs būti įvardintas.
Apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino viltis, kad Europos vienybė pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, duodamas interviu AFP perspėjo ir vyriausiasis įgaliotinis Europos Sąjungos užsienio reikalams Josepas Borrellis.
Jurkynas: Vakaruose suvokimas pasikeitė
Bet ar tai tikrai paveiks Europos lyderių laikyseną? Ar iš tikrųjų galima įžvelgti ženklų, kurie signalizuotų apie silpnėjančią paramą Ukrainai?
Nors finansinė Europos parama Ukrainai mažėja, nors Europoje stinga ryžto priimti griežčiausius sprendimus Rusijos ar jos piliečių atžvilgiu, Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesoriaus Mindaugo Jurkyno įsitikinimu, europiečių sąmonė dėl karo Ukrainoje pasikeitė.
„Priartino europiečių sąmonę prie mūsų suvokimo, kas yra Rusija“, – Delfi sakė jis.
Vertinant Europos laikyseną karo Ukrainoje kontekste, nereikėtų pamiršti, kaip Europoje priiminėjami sprendimai, pastebėjo mokslininkas. O tai esą daroma ieškant kompromiso.
„Valstybės turi skirtingą geografinę padėtį, istorinę atmintį, santykį netgi su ta pačia Rusija istorijoje. Lemia ir valstybių dydis, jų poveikio galimybės pačioje Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tokios valstybės kaip Prancūzija ar Vokietija prisiima atsakomybės ir poveikio daug daugiau <...>. Tai natūralu, kad tame kompromise, kuris visada randamas, atsiranda pozicijos, kurios nėra nei labai radikalios, nei labai nuosaikios. Žinant šį principą, aš manau, kad jo pakankamai laikomasi“, – pažymėjo M. Jurkynas.
Lemia kompromisas
Jau karo pradžioje, pasak jo, Europoje buvo peržengtos raudonos linijos, o ir parama Ukrainai esą niekur nedingo.
„Įsipareigojimai yra išsakomi nuo britų iki vokiečių. Net ir vizų išdavimo klausimas kažkokiu būdu, kompromisu bus priimtas – gal ne radikalioje pozicijoje, bet tikrai bus didesni sunkumai Rusijos piliečiams patekti į Europos Sąjungą“, – prognozavo M. Jurkynas.
Dėl karo Ukrainoje padarinių auga elektros, dujų kainos, bet vakariečiai, pasak politologo, su tuo gali susitaikyti.
„Aišku, žmonės supranta ir ekonominius sunkumus, bet, manau, tas moralinis dalykas pakankamai svarus. Nėra taip, kad Prancūzijoje, ar kitur, per šalta, ne taip patogu gyventi, dėl to jie nerems Ukrainos. Pas mus dažnai būna tokių piktų balsų ir vakariečių demonizavimo. Bet tai nėra tiesa, Vakaruose žmonės irgi pakankamai gerai tuos dalykus suvokia“, – pasakojo M. Jurkynas.
Mokslininkas pabrėžė, kad pasikeitė Vokietijos socialdemokratų požiūris į santykius su Rusija, įvyko ir kitas lūžis – Švedija ir Suomija nusprendė stoti į NATO.
„Tie geopolitiniai poslinkiai, paradigminiai lūžiai yra labai teigiami“, – pridūrė politologas.
Kojala: požymių, kad einama atgal, nėra
Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos vertinimu, Europos šalys dėl paramos Ukrainai vis dar vieningos, bet vienybė, pasak jo, nereiškia, kad sutariama dėl visų pasiūlymų.
„Ypatingai kai tam reikia 27 valstybių pritarimo. Daroma viskas maksimaliai, kas teoriškai galėtų būti įmanoma tam, kad būtų padedama Ukrainai“, – pažymėjo jis.
Europa, pasak politologo, ir toliau taiko Rusijai sankcijas, jas plečia, net jei sankcijos neapima dujų sektoriaus.
„Kol kas nėra aiškių požymių, kurie leistų manyti, kad būtų bandoma žengti žingsnius atgal“, – teigė L. Kojala.
Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad šaltuoju periodu, kai vakariečių piniginės dėl išaugusių dujų, elektros kainų suplonės, o tuo pačiu augs jų nepasitenkinimas, Vakarų valstybių lyderiai švelnins savo retoriką agresoriaus atžvilgiu, mažins paramą Ukrainai.
„Tokia rizika yra. Aš manau, kad dėl to ir matome Europos šalių lyderių skiriamą dėmesį komunikavimui apie būsimus iššūkius jų šalyse, jų viduje.
Girdėjome ir E. Macroną sakant, kad laisvė turi savo kainą ir tą kainą gali tekti mokėti daugeliui Prancūzijos gyventojų būtent dėl kylančių kainų, bet tai negali reikšti, kad atsisakoma svarbių principų, tokių kaip parama užpultai valstybei, parama demokratijai, tiems, kurie yra engiami.
Šia prasme Europos lyderiai ruošia savo šalių visuomenes, kad artėja sudėtingas laikas, reikės susiveržti diržus, bet tai neturi reikšti apsigręžimo atgal, noro megzti santykį su agresoriumi, kuris būtų grįstas tik ekonominiu išskaičiavimu, o ne parama Ukrainai“, – komentavo L. Kojala.
Paskutinis šansas šantažui
„Be abejo, kad protestai ar kiti veiksniai gali būti išbalansuojantys, bet kol kas matau labiau tokį bandymą paruošti visuomenes, kad reikės pasistengti tam, kad nereikėtų žengti žingsnio atgal“, – apibendrino jis.
Rytų Europos studijų centro vadovo matymu, karas Ukrainoje „fundamentaliai sugriovė įvaizdį, kuris kai kuriose Europos šalyse buvo pakankamai gajus, jog su Rusija įmanoma susitarti, atrasti racionalų konsensusą, ir kad santykis tarp Europos ir Rusijos ekonominėje ir energetinėje plotmėje yra saugus, ir abipusiai naudingas“.
Šis šaltasis sezonas ir dar keli bus paskutinieji, kai Kremlius dar gali šantažuoti Vakarų valstybes, teigė L. Kojala.
„Artėjanti žiema, be abejo, bus sunki, nes nebuvo padaryti namų darbai, kurie buvo reikalingi anksčiau, prieš penkerius ar dešimt metų turėjo būti atlikti, pavyzdžiui, Vokietija vis dar neturi SGD terminalo, ir tai yra didžiulė spraga šiandienos perspektyvoje. Bet žingsniai, kurie yra pradėti žengti ir kurie taip brangiai kainuoja, ilgalaikėje perspektyvoje ne tik galutinai sugriaus Rusijos kaip patikimo partnerio įvaizdį, bet ir padarys daugelį Europos valstybių daug mažiau priklausomomis nuo Rusijos energetikos, ekonomikos ir kitose srityse.
Kremliaus įtaka Europos atžvilgiu mažta, ši artėjanti žiema, galbūt dar keli šaltieji periodai, kai nebūsime išsprendę visų klausimų, bus paskutinieji, kai Kremlius dar gali efektyviai šantažuoti Vakarų šalis“, – tvirtino politologas.
Vilpišauskas: parama svyruoja, o ne slopsta
Paramos Ukrainai mažėjimo tendencija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Ramūno Vilpišausko matymu, nėra ilgalaikė. Pasak jo, galime kalbėti tik apie paramos tiekimo svyravimus.
„Man atrodo, būtų tiksliau kalbėti apie svyravimus, kurie galėtų būti susiję ir su tuo, jog vasara. Net ir vykstant karui Europoje, dalis politikų, pareigūnų atostogauja, be to, pavasarį paskelbti įsipareigojimai užėmė laiko praktiškai būti įgyvendinti. Tai, kad pastarosiomis dienomis matėme naujus pareiškimus, įskaitant ir apie labai reikšmingą naują JAV paramos paketą (3 mlrd. dolerių vertės paketą, kurio pagalba Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus – Delfi), man atrodo, rodo, kad sumažėjimo tendencija nėra ilgalaikė“, – svarstė politologas.
Tiesa, jis, kaip ir L. Kojala, neatmetė galimybės, jog Europos lyderių retorika, o ir veiksmai dėl karo Ukrainoje keisis, jei Europoje kils protestų banga dėl augančių kainų. Bet to esą siekiama išvengti.
„Kad tokia rizika yra, mažų mažiausiai svarstoma nuo liepos pradžios. Kad to būtų išvengta, matome labai intensyvų darbą tiek valstybėse narėse, tiek Europos Sąjungos institucijose – ieškoma sprendimų, kaip sušvelninti drastiškai išaugusių gamtinių dujų kainos poveikį elektros kainai ir apskritai kitoms kainoms.
Jau matyti, kad yra sutarimas daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Europos Komisijoje, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti imtasi bendrų priemonių, kaip sumažinti elektros kainas Europoje jas atsiejant nuo gamtinių dujų kainų.
Žinoma, toliau ieškoma būdų, kaip rudenį ir žiemą kompensuoti dalį išaugusių kainų poveikio gyventojams, visų pirma, skurdesniems namų ūkiams. Šitas diskusijas matome ir Lietuvoje, bet tai aktualu visoms Europos Sąjungos šalims“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Atotrūkis mažėja
Kiek karas Ukrainoje pakeitė vakariečių sąmonę ir priartino suvokimą apie Rusiją prie mūsų suvokimo?
Kalbėti apie ilgalaikius pokyčius, R. Vilpišausko matymu, kol kas anksti, bet bent jau iš to, kaip pasikeitė anksčiau pragmatine buvusi Vokietijos politika, galima spręsti, kad atotrūkis tarp mūsų ir vokiečių ar kitų europiečių matymo mažėja.
„Aišku, praktiniai sprendimai visada yra lėtesni negu politiniai pareiškimai, dar turbūt lėtesnis yra didžiosios dalies visuomenės ir politikų požiūrio pokytis, bet pokytis vyksta. Atotrūkis požiūrio į Rusiją tarp to, koks jis buvo Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, ir koks jis buvo Baltijos šalyse, mažėja. Kiek jis sumažės, ir ar iš esmės supanašės, aš dar neskubėčiau vertinti“, – kalbėjo mokslininkas.