„Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 81 vakcinacijos vieta. Kiekviena savivaldybė, priklausomai nuo aplinkybių, pasirinko skirtingą vakcinavimo būdą. Kaunas pasirinko vakcinavimą perkelti į vieną didelį centrą, Vilnius, pavyzdžiui, vakcinuoja daugelyje skirtingų vietų. Vakcinavimas atrodo labai skirtingai, jis dar tik įsibėgėja, mes, pagal savivaldybių duomenis, per artimiausią mėnesį planuojame turėti daugiau kaip 120 vakcinacijos vietų. Taigi jų bus dar daugiau, vakcinavimo tempai, kai turėsime daugiau vakcinų, bus tikrai didesni“, – sako viceministrė.
Paklausus, ar nekelia nerimo, kad beveik trečdalis žmonių neateina vakcinuotis iš tų grupių, kurios yra kviečiamos, pašnekovė pabrėžė, jog labai svarbu kalbėti apie tai, kad patys žmonės turėtų atsakomybę ir skiepytis atvyktų laiku.
„Žinote, nerimą kelia, bet pagrindinė specifika ta, kad tai jau yra tie žmonės, kuriems savivaldybė yra paskambinusi ir su kuriais buvo sutarta, kad jie sutinka skiepytis ir jie ateis. Prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas, kaip „pareigingai“ žmonės ateina pas gydytojus, tada, kai yra užsirašę. Apie dvidešimt procentų neateina pas gydytoją, nepaisant to, kad turi paskirtą laiką. Čia jau reikėtų kalbėti apie visų mūsų pareigingumą laikytis įsipareigojimų, nes natūralu, kad tie procentai ir negalėjimas planuoti savivaldybėms, efektyviai organizuoti procesus, yra sudėtingas dalykas“, – sako viceministrė.
Anot jos, turime imtis priemonių, kurios padėtų įtikinti vakcinuotis žmones, kurie to nenori arba nedrįsta daryti.
Mūsų apklausos rodo, kad šiuo metu pasiryžę skiepytis yra 64 procentai Lietuvos žmonių, bet neatvykimo procentas su tuo neturi nieko bendro, nes mes čia kalbame apie tuos žmones, kurie jau pasakė, kad atvyksta. Mes turime imtis veiksmų, padėti įtikinti žmones, kurie abejoja“, – tikino viceministrė.
Profesorius: svarbiausia – šimtaprocentinė apsauga nuo sunkių formų
Infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad svarbu, kad ekspertų balsas būtų labiau girdimas nei dezinformacijos skleidėjų.
„Niekada šimtu procentų nebūdavo pavykę visų žmonių paskiepyti. Visada būdavo tų, kurie abejoja ir atsisako, nes tai natūralu. Dabartinė situacija yra išskirtinė, turime pandemiją, dėl kurios miršta daug žmonių. Manau, šioje vietoje trūksta visuomenės švietimo, komunikacijos įtikinant žmones, ypač tuos, kurie abejoja, kad nuo jų pilietiškumo priklausys tai, kad mes greičiau galėsime grįžti į įprastą gyvenimą ir greičiau baigsis ta pandemija, kad tai yra pilietinis aktyvumas. Dauguma vis tik pasiduoda antivakseriams ir dezinformacijos skleidėjams, kurių balsas labiau girdimas nei ekspertų ar SAM darbuotojų.
Aš galiu tiesiai šviesiai atsakyti, kad jeigu vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros, tai yra ta institucija, kuri yra atsakinga, ji atlieka visų rezultatų analizę, ji nustato, ar vakcina veiksminga. Jeigu ji nebūtų saugi, ji negalėtų jos registruoti. Astrazeneca vakcina yra saugi ir mes per mažai akcentuojame, kad visos trys vakcinos šimtu procentų apsaugo žmones nuo hospitalizacijos, nuo sunkių formų ir mirties. Jų veiksmingumas ir apsauga nuo ligos yra skirtingas“, – tikino profesorius.
Profesorius taip pat atsakė į klausimą, ar pasiskiepijus žmonėms dar būtina nešioti kaukes.
„Deja, vis tiek reikėtų nešioti kaukes, respiratorius. Žmogus, kuris pasiskiepijo, nebesirgs, bet jis gali pernešti virusą, jis gali būti trumpalaikis viruso nešiotojas. Taigi negalime teigti, kad pasiskiepiję žmonės neturėti dėvėti kaukės“, – sako profesorius.