Sausį „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad steigti parlamentinę LRT veiklos tyrimo komisiją valdančiuosius išprovokavo pati LRT.
„Mus tiesiog išprovokavo tam žingsniui. Jeigu būtų viskas iš karto visa apimtimi pateikta, galbūt, nebūtų reikėję šitos komisijos“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Tarp valdančiųjų „valstiečių“ net buvo kilęs viešas ginčas: premjeras Saulius Skvernelis ragino tyrimą pavesti kompetentingoms institucijoms, nes politikai vis tiek neras to, ko ieško.
„Pažiūrėjus į tą informaciją, man, kaip buvusiam teisėsaugininkui, vienareikšmiai mano sprendimas būtų kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas. Mes turime Viešųjų pirkimų tarnybą, nes ir dėl jų klausimų yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius užtikrino, kad iškelta labai siaura užduotis – išsiaiškinti, kaip LRT naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.
„Tos komisijos užduotys yra būtent labai siauros, apribotos ir yra įvertinti tik ūkinę ir finansinę veiklą, ir nieko daugiau“, – teigė A. Nekrošius.
Pasitelkta Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų komisija, o galiausiai viskas baigėsi galimų veiklos pažeidimų konstatavimu. Nuspręsta kreiptis ne kur kitur, o į tą pačią teisėsaugą, kaip sausį ir buvo raginęs premjeras.
„Į prokuratūrą kreipsimės iš karto po išvados patvirtinimo, kad ištirtų nustatytus kažkokius galimus pažeidimus“, – sakė A. Nekrošius.
Ar prokurorai suras kaltų ir tyrimo medžiaga keliaus į teismą, išaiškės po kurio laiko. Tyrimo komisijos išvadose didžiausias dėmesys sutelktas į LRT valdymo modelio keitimą. Siūloma naikinti šiuo metu veikiančią administracinę komisiją ir steigti, panašiai kaip ir kitose valstybinėse akcinėse bendrovėse, valdybą iš 5 ar 7 narių, kuriai vadovautų generalinis direktorius.
„Iš esmės tai yra galios išskaidymas, kad nebūtų galia koncentruojama vienose rankose. Yra dar siūlymas dėl tarybos narių kaitos, kad tolygiai kasmet būtų keičiama, o ne vienu ypu kaip dabar“, – kalbėjo A. Nekrošius.
Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis nuogąstauja, kad po tokių pokyčių LRT valdymas pereitų į valdančiosios daugumos rankas: tarybai būtų suteikta teisė tvirtinti tik vyriausybinės atrankos komisijos pasiūlytus kandidatus. Be to, dalis tarybos funkcijų būtų perduodamos valdybai.
„Tarybos galios yra mažinamos. Sakoma, kad jos išskaidrinamos, jai paliekama prižiūrėti LRT strategiją, misiją ir pan. O visą realų gyvenimą, konkretų veikimą perduoti valdybai. Sakykim liaudiškai, kas valdo pinigus, tas ir muziką užsako“, – sakė L. Gadeikis.
Pakistų ir pačios LRT tarybos formavimas – jos narių kadencijos būtų siejamos su skiriančių institucijų kadencijomis, taigi, po tokių pakeitimų Seimas arba prezidentas turėtų tiesiogiai savo narius taryboje. Dabar LRT taryba skiriama taip, kad jos narių ir Seimo bei prezidento kadencijos nesutampa.
„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas iš visuomenės, iš Seimo narių yra natūralus ir suprantamas nacionalinio transliuotojo atžvilgiu, bet tai neturi tapti priežastimi politizuoti vienaip ar kitaip nacionalinį transliuotoją“, – teigė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Teisininkas Algimantas Šindeikis dar kategoriškesnis – tyrimas neatitinka Konstitucijos principų ir mūsų teisės gauti informaciją be politikų įtakos.
„Visais atvejais, kai politikai užsiiminėja žurnalistų kontrole, mes galvojame, kad tikslas yra vienas – apriboti tų žurnalistų, vadovų, kurie vadovauja nacionaliniam transliuotojui, laisvę, tuos žmones pajungi savo interesams, galbūt tam tikrais atvejais įbauginti, galbūt kerštauti už tam tikrą išreikštą kritiką valdančiųjų atžvilgiu. Tai manau, pats tyrimas neatitinka principų, kurie įtvirtinti Konstitucijoje. Tai yra ir valdžios padalijimo principų ir mūsų teisės gauti nepriklausomą objektyvią informaciją, jokiu būdu neįtakotą politinių jėgų“, – kalbėjo advokatas dr. A. Šindeikis.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo Dainiaus Radzevičiaus, dėl politikų kišimosi į nacionalinio transliuotojo veiklą Lietuva gali sulaukti tarptautinių organizacijų ESBO, UNESCO ir Europos transliuotojų sąjungos įspėjimų.
„Toks signalas, pasiųstas tarptautinėms organizacijoms, aišku, greičiausiai galėtų net ir mūsų spaudos laisvės indeksus nusmukdyti. Tai geriausia, ką gali politikai padaryti šiandien – leisti LRT kartu su ekspertais ir nepriklausomu finansavimu įrodyti, kad jie gali patys transformuotis ir keistis“, – sakė D. Radzevičius.
Opozicijos atstovai komisijos darbe nedalyvavo, nors konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sausį LRT veiklos tyrimo komisijos steigimui pritarė, vėliau persigalvojo ir savo deleguotus atstovus atšaukė. Iš LRT tyrimo komisijos pasitraukusi Agnė Bilotaitė sako, kad nuo pat pradžių buvo aiškus tikslas, kurio siekia valdantieji.
„Yra aiškus signalas, kad politikai turi instrumentus, įrankius ir juos naudoja. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, bet einame autoritariniu keliu. Jei bandysime LRT padaryti politizuota institucija, tai labai blogas ženklas“, – tvirtino Seimo TS-LKDP frakcijos narė A. Bilotaitė.
Valdančiosios Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Gediminas Kirkilas ramina: LRT taryba nebus paleista pirma laiko, o naujai įsteigta valdyba pagerins nacionalinio transliuotojo darbą.
„Šita taryba dirbs iki galo, o po to, dar kartą sakau, čia yra tik pasiūlymas, aš galvoju, kad jeigu tai bus įstatymo projektas, kuris užtikrins valdybos narių nepriklausomumą, vadovaujant būtent valdybos pirmininkei, šiuo atveju generalinei direktorei, tai būtų galima balsuoti už tokį projektą“, – tikino Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas.
„Duok Dieve, kad bent jau G. Kirkilui ir jo kompanijai užtektų proto nepasirašyti po iš esmės diktatūriniu LRT užgrobimu, kurį aš lyginčiau su Sausio 13-osios, tik ne ginklais, o kitokiais būdais“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka.
LRT įstatymo pataisas bus pavesta parengti Ramūno Karbauskio vadovaujamam Seimo Kultūros komitetui. Kaip keisti LRT valdymą, komitetas greičiausiai turės pateikti prezidento rinkimų išvakarėse – ateinančių metų kovą.