Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Linas Slušnys savo tekste Delfi rubrikoje „Politiko akimis“ rašė, kad posakis „klysti yra žmogiška“ politikų atžvilgiu negalioja. Tekste jis aiškino konservatorių prezidiumo sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus.
Vis dėlto, nors ir ši idėja nesulaukė didelio palaikymo, L. Slušnys laidoje sakė nelaikantis jos klaida.
„Tiesą sakant, kalbant apie koaliciją, tuos švininius batus apsiavėm truputėlį anksčiau ir, ko gero, vis būdavo tokių pasistumdymų: ar dėl mokesčių, ar dėl biudžeto. Iš vienos pusės – tai yra demokratija. Iš kitos pusės, na, mes turėjome tų klausimų, kurie vis strigdavo. Tada tu nori, nenori, keli klausimą: kiek mes esame kartu? Kiek mes vieni kitus girdime? Ir kaip mes girdime, tiesą sakant?“, – svarstė parlamentaras.
Jis vaizdingai palygino visą situaciją, kai partija priėmė tokį radikalų sprendimą.
„Šiaip žmogus gyvena, viskas tvarkoj. Vieną dieną nutrūko batų raištelis. Tas batų raištelis buvo šitas skandalas“, – teigė konservatorius.
„Aš nemanau, kad čia yra klaida. Čia yra tiesiog tam tikras momentas, kur mes tikrai galime atsakyti sau patys į klausimus, kiek, kur ir kaip mes esame stiprūs, tvirti bei kaip šitoje krizėje mes galime likti stiprūs ir kartu, ir tvirti tuose sprendimuose, kurių dar reikės nei daug, nei mažai – pusantrų metų, jeigu mes liekame kartu“, – kalbėjo L. Slušnys.
Situacija pakomentavo ir Laisvės partijos narė Morgana Danielė.
„Aš, turbūt nepasakysiu nieko naujo, sakydama, kad tokia situacija ir tokie siūlomi sprendimai buvo netikėti, nors jausmas, kad koalicija yra išsikvėpusi, kad tikrai labai sunku rasti susitarimus ir kuo toliau, tuo sunkiau darosi priimti tuos sprendimus kartu, ir apskirtai tas buvimo kartu klausimas, jau svyravo, net ir mano pačios asmenyje, pastaruosius metus labai stipriai“, – sakė ji.
„Aš nežinau, ar į tai referuoja Linas, kalbėdamas apie nutrūkusį batų raištelį, kada jau įtampa ir taip buvo išaugusi, ir tas skandalas buvo paskutinis lašas, kuris atvedė iki tokių, sakyčiau, radikalių sprendimų. Mano nuomone, kad ir kaip sunku susitarti ir dirbti kartu, tą daryti įmanoma. Būtent apie tai reikėtų dabar kalbėtis: kokios yra galimybės tęsti darbus ir pasiekti rezultatus. Pradėtų darbų yra daug. Nepabaigtų taip pat yra nemažai“, – atkreipė dėmesį M. Danielė.
Liberalų sąjūdžio narys Arminas Lydeka laidoje sakė, kad jį stebina kolegų pasisakymai, esą reikia pasitikrinti, ar koalicija dar gali dirbti kartu.
„Jei iš tiesų tarp konservatorių ir laisviečių yra tam tikri nesusikalbėjimai, ir vieni kitų nepalaikymai, tai susėskit, susitarkit, apsispręskit, ar padedat vieni kitiems koalicijoje dirbti ir savo programines nuostatas įgyvendint, ar iš tiesų trukdot?“, – replikavo Seimo narys.
Nors ir galbūt neįgyvendindama visų programinių nuostatų, tačiau ši Vyriausybė, anot A. Lydekos, susidūrė su pačiomis didžiausiomis problemomis: pandemija, migrantų krize, karu Ukrainoje, ekonominiais iššūkiais.
„Su dauguma visų tų iššūkių Vyriausybė pakankamai sėkmingai tvarkėsi ir aš net mažiausios abejonės neturiu, kad šita Vyriausybė gali tęsti darbą. Jeigu yra vieno ar kito ministro nuovargio, tai reikia konkrečius tuos klausimus ir svarstyti, spręsti, tačiau kažkokiam persikrovimui iš esmės aš iš viso nematyčiau pagrindo“, – kalbėjo liberalas.
„Aš tikrai pritarsiu dėl to, kad valstybė susiduria su iššūkiais ir kad tas buvimas kartu tikrai svarbiais momentais buvo labai svarbus. Dabar kyla klausimas, ar dar pusantrų metų mes galime išlaikyti šitą kumštį? Klausimas tikrai didelis, todėl, kad, panašu, didieji partneriai mato kitą kryptį“, – pastebėjo Laisvės partijos atstovė M. Danielė.
Viešai kalbama apie tai, kad labai tikėtinas scenarijus yra senos–naujos Vyriausybės formatas: ta pati premjerė su galbūt keliais naujais ministrais. Vis dėlto, ar sąžininga prieš rinkėjus sukelti tokią audrą tik tam, kad būtų pakeisti kelti ministrai?
L. Slušnys atkreipė dėmesį, kad susėsti visiems prie bendro stalo politikoje nėra taip paprasta.
„Politikoje yra vienas stebuklas – informacinis laukas yra rėtis: jeigu susėda daugiau nei penki patikimi žmonės, aš iš karto žinau, kad mano pokalbis, kur aš sakau, kad užsidarom ir pasišnekam, jau už minutės, dviejų ar trijų, ko gero, bus eteryje“, – kalbėjo TS-LKD atstovas.
Vis dėlto, Kkai pasikalbėti už uždarų durų nesigauna, vis daugiau ir daugiau politikų išstoja ir mintimis bei kritika dalinasi viešai. Tai, anot L. Slušnio, neišvengiama, nes pavieniai politikai kalbės viešai bet kokiu atveju.
„Bet kam galiu pasakyti: mes kartu esame ir konkurentai. Jeigu tikrai norime būti politikoje“, – paaiškino jis.
Laidoje buvo aptartas ir koalicijų partnerių tarpusavio pasitikėjimo klausimas.
„Man atrodo, kad šiandien diskusija vyksta apie tai, ar galima dirbti darbus kartu? Ar darbai gali būti padaryti? Čia yra diskusija. Skandalas yra čekiukų. Priešlaikinių rinkimų paskelbimas yra pasakymas, kad koalicija dirbti negali. Aš taip tą girdžiu.
Tada bet kuriuo atveju šitie partneriai turės atsisėsti prie stalo ir kalbėtis, ir kelti šitą pagrindinį klausimą: ar įmanoma pasiekti ir nudirbti tuos darbus kartu? Nesvarbu, perkrovus Vyriausybę ar neperkrovus, pasikeitus premjerei, nepasikeitus“, – komentavo M. Danielė.
Pasak laisvietės, priešlaikiniai rinkimai turėtų būti paskutinis žingsnis, kurį reikėtų daryti, nes darbų dar liko daug.
M. Danielė taip pat pripažino nesuprantanti kolegos L. Slušnio kalbų, kad kalbėtis plačiame formate yra itin sudėtinga.
„Aš pasisakau už tuos pokalbius. Nesuprantu, kodėl jie negali vykti? Tai yra kertinis dalykas – susėdimas ir kalbėjimas, ar įmanoma išeiti iš šios krizės, dirbti kartu ir išlaikyti stabilumą valstybėje“, – akcentavo ji.
Į tai sureagavo ir A. Lydeka.
„Visiškai sutinku su kolege Morgana, kad tikrai reikia sėsti ir kalbėtis. Per diskusijas gimsta geriausi pasiūlymai ir galima surasti sutarimą. Būtent sutarimą galima rasti. Aš esu įsitikinęs, kad ši koalicija yra pilnai pajėgi dirbti ir tęsti darbus, ir priimti pakankamai sudėtingus sprendimus. Galbūt, atsižvelgiant į kažkokias buvusias nesėkmes, balsuojant dėl vieno ar kito projekto, padaryti išvadas ir susitelkti, kad būtų tie sprendimai priimti, tačiau kaip koalicija darbą tęsti gali“, – sakė Liberalų sąjūdžio narys.
Jis priminė ir partijos poziciją: liberalai yra pasiruošę toliau dirbti Seime, nepaisant to, ar būtų valdančiojoje koalicijoje, ar opozicijoje.
Mažųjų koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – atstovai patvirtino, kad kol kas su konservatoriais nekalbėjo apie tai, kokie ministrai naujo mandato Vyriausybėje turėtų būti pakeisti.
„Man atrodo, kad premjerės žingsnis ir buvo išlaikyti lojalumą komandai ir arba dirbti su ta pačia komplektacija, nes nebe laikas kaitalioti ministrus, tad dirbti iki galo tuos likusius pusantrų metų, arba tada buvo pateikta net „nusinulinimo“ galimybė“, – teigė M. Danielė.
A. Lydekos vertinimu, taikyti kolektyvinės atsakomybės principą yra bloga praktika.
„Aš manau, kad šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje, kiekvienoje valstybėje, gyvenančioje, pripažįstančioje liberaliosios demokratijos principus ir vertybes, yra iš viso labai blogas, klaidingas požiūris primetinėti kolektyvinę atsakomybę. Jeigu kažkas padarė nusikalstamą veiką, tai už tai turi būti baudžiamas.
Kažkas nemoraliai pasielgė – turi prisiimti politinę atsakomybę. Turime kalbėti apie konkretų politiką, savivaldybės tarybos narį, Seimo narį ar ministrą, bet ne bendrai vertinti, kad visi, dirbę savivaldybės tarybose, jau kažkuo yra nusidėję“, – pabrėžė A. Lydeka.
„Taip, aš sutinku, manau, ir kolegos su manim sutiks, kad politikams keliama kur kas aukštesnė etikos, moralės, politinės atsakomybės kartelė – tikrai taip ir taip turi būti, reikia tam pritarti. Tačiau negalima kaltinti visų, jeigu kažkas iš tos bendruomenės kažką ne taip, blogai padarė“, – tęsė jis.
Laidos metu taip pat buvo klausiama, ką konservatorius turėtų sakyti rinkėjui, jei vis dėlto būtų organizuojami pirmalaikiai rinkimai? Ar argumentas apie naujo mandato valdančiąją daugumą tikrai įtikintų lietuvius?
„Sakyti mes turėtume tikrai labai daug. Lygiai taip pat turėtų sakyti ir Laisvės partija, ir Liberalų sąjūdis – mes visi vienodai turėtume ką sakyti apie tai, ant kokių bėgių jau stovi traukiniai ir kur mes galime važiuoti“, – sakė L. Slušnys.
M. Danielė pakomentavo ir reputacinę žalą, kurią ir dėl skandalo, ir dėl valdžios reakcijos į jį patyrė visa politinė sistema.
„Man atrodo, kalbėjimo apie konkrečius sprendimus šitai situacijai yra per mažai,. Yra per daug eskalavosi į didelę apimtį, į atsistatydinimus, į priešlaikinius rinkimus ir taip toliau. Krizė vis dėlto turbūt yra ne apie tai, o apie tolesnius darbus ir susitarimus – kaip pasiekti rezultatus, kurių reikia Lietuvai. Ne valdantiesiems, o Lietuvai. Tai, jeigu mes susitariam, kad mes sugebam dirbti, – mes dirbame toliau. Jeigu mes turime priešlaikinius rinkimus, tai bus naujas stalas, nauji susitarimai, naujos derybos ir kitaip sudėlioti darbai“, – paaiškino Laisvės partijos narė.
Pašnekovai įvertino ir premjerės Ingridos Šimonytės darbą, svarstydami, ar ji vėl galėtų vadovauti Vyriausybei.
„Mes, liberalai, manome, kad premjerė tikrai gali tęsti darbus. Ši Vyriausybė gali tęsti darbus, kaip ir šis Seimas gali tęsti darbus. Mūsų pozicija yra pakankamai aiškiai ištransliuota. Liberalų sąjūdis yra padėjęs parašą koalicinėje sutartyje, kurioje įrašytas premjeres vardas – konkrečiai, kad tai yra Ingrida Šimonytė, tad abejonių dėl to nėra“, – sakė A. Lydeka.
„Jeigu po atsistatydinimo būtų pasiūlyta Vyriausybę formuoti kažkuriam kitam politikui, na, tuomet ir naujai svarstytume, ar mes galime tokioje Vyriausybėje dalyvauti. Šiaip, pasikartosiu, liberalai laikosi pozicijos, kad jeigu tauta suteikė mandatą ir liepė dirbti, spręsti problemas, mes taip ir turime elgtis“, – pabrėžė jis.
„Galbūt reikėtų tokioje situacijoje trupučiuką atsiriboti nuo kažkokių partinių interesų, kas vienai ar kitai partijai yra naudinga, o pažiūrėti bendrai, kas yra naudingiausia valstybei, Lietuvos žmonėms“, – pridūrė liberalas.