Įmanoma, kad tarp valdančiųjų atsirastų drįstančių slaptai išreikšti nepasitikėjimą Vyriausybe – į ginčą su bendražygiais ir ministrų kabinetu neseniai įsivėlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas, pastabų atskiriems ministrams anksčiau yra išsakę vadinamieji Seimo „agroliberalai“.
Patys valdantieji sako, kad, jei norėtų keisti Vyriausybės sudėtį, tai tą padarytų be opozicijos trigrašio. O net jei ir interpeliacija pavyktų, dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, jų įsitikinimu, tikrai nesiimtų formuoti naujo ministrų kabineto, kas esą galėtų privesti ir prie pirmalaikių rinkimų.
Panašiai svarsto ir politologai.
Mazuronis: pasimatytų realus palaikymas Vyriausybei
Kad patvirtinus kitų metų biudžetą būtų galima organizuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe, anksčiau Delfi nurodė Seimo vicepirmininkas, „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis. Tą su šypsniu veide yra siūliusi padaryti ir pati premjerė Ingrida Šimonytė.
„Darbiečio“ įsitikinimu, neverta atskirai interpeliuoti penkių ar šešių ministrų, kai dėl nepasitikėjimo jais balsuojama atvirai ir valdantieji nedrįsta išreikšti savo tikrosios pozicijos.
„Nepasitikėjimo Vyriausybei procedūra yra kitokia (nei ministrų interpeliacijos – Delfi). Po ministrės pirmininkės atsakymų į klausimus iš karto einama į slaptą balsavimą, balsavimas nevyksta atvirai. Tokiu būdu gali pamatyti realesnę politinę valią parlamente, realesnį politinį palaikymą Vyriausybei.
Kai po interpeliacijų balsavimas vyksta atviras, jis, dažnu atveju, būna komiškas, kai partijų vadai, grasindami kažkam vietas sąraše atimti, kažkam vienmandatę, stovi už nugaros“, – komentavo A. Mazuronis.
Jis pasakojo, kad valdantieji privačiuose pokalbiuose reiškia nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą kai kuriais ministrais.
Paluckas – už atskirų ministrų inerpeliacijas
Panašiai yra kalbėjęs ir Seimo socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas. Valdantieji, kalbėdami ne prieš kameras, pasak jo, pripažįsta, kad „kai kurie ministrai nėra savo vietose ir juos reikia dangstyti, pridengti, jiems padėti“. Nepaisant to, ministrai, anot politiko, ginami beatodairiškai.
„Vis tiek tam, kad nebūtų paleistas kraujas į vandenį, nesuplauktų didieji opozicijos rykliai, nesugraužtų visos Vyriausybės, kiekvienas yra ginamas beatodairiškai“, – interviu Delfi anksčiau kalbėjo G. Paluckas.
Tiesa, siūlymui interpeliuoti visą Vyriausybę jis teigė nepritariantis – esą interpeliuojant ministrus atskirai jie priversti atsakyti į tam tikrus klausimus ir taip galima sužinoti daugiau.
„Nepasitikėjimo reiškimas visai Vyriausybei reiškia abstraktų kaltinimą neveiklumu, prastais rezultatais ir slaptą balsavimą. Kai yra klausimas konkretus ministrui, visuomenė sužino daugiau nei kaltinant visą Vyriausybę abstrakčiai“, – dėstė socialdemokratas.
Tamašunienė: Vyriausybės griūtis būtų naudinga visiems
Seimo Lietuvos regionų frakcijoje, pasak jos seniūnės Ritos Tamašunienės, noro interpeliuoti visą Vyriausybę yra.
„Dauguma, aš manyčiau, kad palaikytų, bet būtų gal ir kitų nuomonių“, – svarstė ji.
R. Tamašunienė taip pat teigė girdėjusi iš valdančiųjų pastabų savo ministrams.
„Kai kurie valdantieji nėra iki galo patenkinti savo arba koalicijos partnerių deleguotų ministrų darbu. Man atrodo, kad tas užsispyrimas (nekeisti ministrų – Delfi) atrodo šiek tiek keistokai. Pačiai Vyriausybei naujas atėjęs ministras, kuris ateitų į sritį, kuri sunkiai įgyvendinama dabartinio ministro, pajudintų reikalus į priekį. Tai būtų naudinga visiems – ir pačiai daugumai, ir Lietuvos valstybei“, – dėstė parlamentarė.
Skvernelis: valdantieji arba „valstiečiai“ galėtų formuoti kitą ministrų kabinetą
Seimo demokratų lyderis Saulius Skvernelis apie iniciatyvą skelbti nepasitikėjimą visu ministrų kabinetu irgi atsiliepė palankiai.
„Mes tikrai tarsimės, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Jei interpeliacija būtų sėkminga, kas toliau? S. Skvernelio įsitikinimu, po to valdantieji turėtų pertvarkyti Vyriausybės sudėtį.
„Toliau įvairūs variantai yra. Jeigu yra šita dauguma, kuri išlieka, ji gali suformuoti kitą Vyriausybę. Niekas nekvestionuoja Seimo rezultatų, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šių ministrų, kurių kiekvieną praktiškai galima interpeliuoti arba didžiąją daugumą“, – dėstė S. Skvernelis.
„Jeigu nepavyks sudaryti kitos Vyriausybės, yra prezidento pareiga pavesti kitoms politinėms jėgoms arba didžiausioms politinėms jėgoms, siūlyti savo variantus. Tai variantų, alternatyvų yra įvairiausių“, – pridūrė politikas.
Jo įsitikinimu, jeigu po interpeliacijos dabartiniai valdantieji konservatoriai nesiimtų formuoti naujo ministrų kabineto, tokio pavedimo turėtų sulaukti didžiausia opozicinė Seimo frakcija – „valstiečiai“.
„Kad nėra alternatyvos, tai yra netiesa“, – tikino S. Skvernelis.
Karbauskis: mes neturim su kuo formuoti Vyriausybės
„Valstiečiai“ palaikys siūlymą interpeliuoti ministrų kabinetą, Delfi teigė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Bet jis teigė netikintis, kad interpeliacija bus sėkminga.
„Man atrodo, kiekvienas sveiko proto žmogus, skaičiuojantis balsus, supranta, kad nieko iš to nebus. Kai kurie Seimo nariai iš kai kurių partijų apsimetinėja kvailiais šnekėdami, kad, jeigu jų (valdančiųjų – Delfi) frakcijų žmonės balsuotų, atitinkamai tai gali pavykti, bet jie net neleis jiems balsuoti, jie neleis jų prie balsavimo urnų. Slaptas balsavimas, bet jie nedalyvaus, mes tai puikiai žinom“, – komentavo R. Karbauskis.
„Tikriausiai interpeliacija žemės ūkio ministrui būtų pavykusi, jeigu būtų leidę balsuoti“, – pridūrė jis.
Tiesa, interpeliaciją Vyriausybei, politiko įsitikinimu, vis tiek organizuoti prasminga, nes ministrai turėtų atsakinėti į klausimus.
Jeigu interpeliacija visgi pavyktų ir „valstiečiams“ būtų pavesta formuoti naują Vyriausybę, R. Karbauskis teigė, jog to padaryti nesugebėtų.
„Mes tiesiog neturėtumėm su kuo tos Vyriausybės formuoti netgi teoriškai. Tai iš viso neįmanoma. To net bandyti neverta, nes praktiškai su kuo? Nėra su kuo.
Aš manau, yra du variantai: tie patys konservatoriai formuoja mažumos Vyriausybę, arba Vyriausybę su S. Skverneliu, arba su socialdemokratais. Socialdemokratai, aišku, neras tam intereso, Saulius prie krentančių reitingų gali – jis gali imti mažąjį prizą. Bet irgi galvoju, kad jis skaičiuoja, kad galbūt ateity jam pasiseks labiau. Taigi, beliktų tik konservatoriai arba neeiliniai rinkimai“, – svarstė „valstiečių“ lyderis.
Gentvilas: manau, žiurkiavimu neužsiimsim
Valdantieji, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, tikrai nebalsuos už dabartinio ministrų kabineto nuvertimą. Be to, net jei interpeliacija ir būtų sėkminga, jo įsitikinimu, I. Šimonytė nesiimtų formuoti naujo kabineto.
„Tikrai nebalsuos niekas iš valdančiųjų už šitos Vyriausybės griūtį, kol neturėsime aiškaus sprendimo, ar mes tikrai norime pasileisti. Toks balsavimas reikštų pasileidimą.
Kalbėti apie tai, kad reformuosim [kabinetą], tai čia I. Šimonytė arba naujas premjeras turėtų spręsti. Aš nemanau, kad išreiškus nepasitikėjimą šitai Vyriausybei, I. Šimonytė norėtų toliau dirbti ir formuoti naują Vyriausybę. Na, ne, nes tai reikštų, kad kažkas iš valdančiosios daugumos nepalaiko šitos I. Šimonytės Vyriausybės ir I. Šimonytė nebesiimtų to darbo. Tai grėstų visomis kitomis galimomis pasekmėmis, tiesą sakant, ir <...> pirmalaikiais rinkimais“, – Delfi komentavo E. Gentvilas.
„Jeigu taip durnai pabalsuotumėme, kad išreikštumėm nepasitikėjimą savo Vyriausybe, tai tikrai grėstų pirmalaikiais rinkimais. Bet, aš manau, kad mes taip durnai nepabalsuosim“, – pridūrė jis ir teigė, kad politikai turi jausti atsakomybę.
Iniciatyvą keisti ministrų kabineto sudėtį, pasak E. Gentvilo, turi premjerė ir valdančiosios partijos, tad, jei kažkas nori pokyčių, juos esą reikėtų suderinti, o ne pasiduoti opozicijos eksperimentams.
„Palikime I. Šimonytei galimybę paeksperimentuoti: ką nors iš ministrų pakeisti, tai yra jos sprendimas, arba ministrus delegavusių partijų toks sprendimas galėtų būti. O štai slapta ateiti ir pabalsuoti prieš savo Vyriausybę ir sakyti, na, paeksperimentuosim. Palaukit, tas eksperimentas, su niekuo nesuderinus, kvepia viskuo.
Aš neatmetu galimybės, kad I. Šimonytė, arba ministrus delegavusios partijos, gali norėti kokių nors pakeitimų padaryti. Bet tai turi būti bendrame formate suderinta, o ne taip, kad opozicija pakvietė į slaptą balsavimą, kažkas nubėgo, slapta pabalsavo prieš savo Vyriausybę ir sako permainų reikia.
Tai, jeigu reikia, partijos ir sakykit: ką liberalai nori keisti iš savo ministrų, nenorim, ką Laisvės partija ar konservatoriai nori. Jeigu nori, tegul sako, o ne eina į tuos slaptus eksperimentus ir anonimiškai reiškia nuomonę, kad man ne viskas patinka. Jeigu nepatinka, sakykim viešai ir suderintai padarykim sprendimus, o ne taip, kaip žiurkės“, – dėstė liberalas.
„Manau, kad mes žiurkiavimu neužsiimsim“, – apibendrino E. Gentvilas.
Politologė: Vyriausybės griūtis susilpnintų dešiniųjų pozicijas savivaldos rinkimuose
Delfi kalbintos Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, opozicijos bandymas interpeliuoti Vyriausybę nebus sėkmingas.
„Per tą laiką dar gali kažkas papildomai įvykti, bet, jeigu klaustumėt iš šios dienos pozicijų, tai aš manau, kad ne, nepavyks“, – teigė ji.
Politologės matymu, dabartinio ministrų kabineto pagrindinis tikslas – įgyvendinti programą, o, pakeitus vieną ar kitą ministrą, stipriai jos įgyvendinimas esą nepasikeistų.
„Nebent tai jau bus personalija, kurios veidas bus galbūt priimtinesnis visuomenei, galbūt geresnė komunikacija, negu turime dabar, nes vis tiek komunikacinės problemos išlieka. Bet realiai programos tai nekeis, dėl to galima suprasti ir premjerę, kad ji nekeičia [ministrų], nes svarbu ne kas ir kaip šneka, o kad būtų įgyvendinama programa“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Be to, jos įsitikinimu, jei premjerė ar valdančiosios partijos norėtų perkrauti Vyriausybę, tą ir padarytų be opozicijos įsikišimo.
Visgi jei opozicionierių iniciatyva pavyktų, premjerė I. Šimonytė, politologės manymu, neformuotų naujo ministrų kabineto – tai būtų nelogiška.
„Jeigu yra išreiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe in corpore, tai apima ir premjerę. Netgi gal ir keistai atrodytų, kad žmogui, kuriuo išreikštas nepasitikėjimas, paskiriamas įgaliojimas vėl formuoti Vyriausybę. Tai truputį prasilenkia su logika. Taigi, tikėtina, kad [prezidentas] norėtų galbūt ir naujo kandidato, o gal, jeigu opozicija tikisi slaptu balsavimu pervilioti vieną ar kitą daugumos atstovą, gal formuotųsi ir nauja dauguma. Nors čia labai hipotetiškas pamąstymas“, – pažymėjo G. Burbulytė- Tsiskarishvili.
Jos matymu, atskiriems valdantiesiems neparanku kelti maišto ir išduoti savo ministrų prieš savivaldos rinkimus, nes tai, politologės vertinimu, greičiausiai nesulauktų teigiamo visuomenės vertinimo.
„Jeigu toks variantas įvyktų, kas šiaip jau sunkiai tikėtina, pasekmėmis būtų liūdnos. Liūdnos, pirmiausia, tiems patiems maištininkams dėl to, kad, jeigu keli maištą, realu, kad už tai tikiesi kažkokio atlygio, kuris būtų, pavyzdžiui, ministro portfelio pavidalu, premjero posto pavidalu, kas vargiai tikėtina, jeigu būtų nauja grupė iš Seimo – dauguma ar mažuma, kuri formuotų Vyriausybę.
Mano pamąstymais, šiuo metu nė vienam valdančiosios daugumos nariui nėra gerai ją išduoti, visai nesvarbu, iš kurios koalicijos partijos jis bebūtų, dėl to, kad tai įveltų labai daug sumaišties ir tai susilpnintų visas daugumoje esančių politinių jėgų geresnes perspektyvas pasirodyti savivaldos rinkimuose. Pabėgimas arba prisišliejimas prie opozicijos skelbiamo nepasitikėjimo Vyriausybe – nelabai daug taškų atnešantis tiems, kurie tai daryti pasiryžtų“, – vertino pašnekovė.
Reikia ne mažiau kaip 71 balso už
Motyvuotą nutarimo projektą dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali pateikti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė. Seimo posėdyje, nagrinėjant klausimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, Seimo nariai gali klausinėti visų ministrų, po svarstymo iš karto balsuojama.
Nutarimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybe priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Seime valdantieji turi 74 balsus, opozicija – 67.
Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe, ji turėtų atsistatydinti.
Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.