Šis rezultatas Seime buvo pasitiktas opozicijos plojimais ir šūksniais.
Po šio balsavimo Seimas turėjo apsispręsti, ar priimti šį įstatymą su visomis prezidento G. Nausėdos teikiamomis pataisomis ir papildymais. Už tai balsavo 56, prieš 4, susilaikė 25 parlamentarai.
„Konstatuoju, kad įstatymas nepriimtas ir lieka galioti tas, kuris galiojo anksčiau, prieš Seimo priėmimą“, – parlamentarams žinią paskelbė posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė.
Tai reiškia, kad ir toliau lieka galioti ta pati tvarka – 5 procentų kartelė partijoms ir 7 procentų kartelė koalicijoms.
Kas elgėsi nepaklusniai?
Po šio balsavimo tampa aišku, kad valdančiosios koalicijos atstovus nuvylė ne tik į balsavimą neatvykę jų kolegos (posėdyje nedalyvavo ministras Linas Linkevičius, parlamentarai Petras Čimbaras, Artūras Skardžius, Virgilijus Poderys ir Darius Kaminskas), bet Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys parlamentarai.
Pateikimo metu už tai, kad įstatymas būtų priimamas iš naujo balsavęs Kęstutis Bartkevičius posėdyje nepasirodė. Nebuvo posėdyje ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausiusio ekspremjo Algirdo Butkevičiaus.
Nuomonę pakeitė „nepaklusniai“ pateikimo balsavime balsavę valstiečiai Stasys Tumėnas ir Laimutė Matkevičienė.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Remigijus Žemaitaitis ir Rimantas Jonas Dagys priėmimo balsavime nedalyvavo. Po balsavimo P. Urbšys posėdžių salėje sakė, kad kolega R. Dagys nespėjo pasinaudoti savo kortele ir atiduoti balso. Susilaikė du parlamentarai: Gintaras Steponavičius ir Valentinas Bukauskas. Registravosi, bet nebalsavo tik pateikimo stadijoje suklydęs socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Beje, koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai balsavo pavyzdingai – visi už, visi ir posėdyje dalyvavo.
Aiškino pliusus ir minusus
Vakarinio Seimo posėdžio pradžioje valstietė Agnė Širinskienė frakcijos vardu paprašė pusvalandžio trukmės pertraukos klausimo svarstyme, Seimas tam pritarė.
Po pertraukos parlamentarai vėl grįžo prie klausimo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Seimo salėje sakė, kad komitetas nepritarė prezidento veto ir jo dekretui. Komitetas pasiūlė priimti įstatymą be pakeitimų.
Tėvynės sąjungos atstovas Laurynas Kasčiūnas stojęs į tribūną sakė, kad jei prezidento veto bus atmestas, tai sukurs chaosą.
„Turbūt visi suprantame, kad bandymas įveikti prezidento veto nėra nuoširdus noras padidinti demokratiją Lietuvoje, o noras išspręsti asmeninius ar grupinius interesus“, – Seimo posėdžių salėje sakė L. Kasčiūnas.
Ir pridūrė, kad taip bus sukurtas politinis chaosas Lietuvoje. Parlamentaras tikino, kad jei pasiūlymas būtų skirtas ne kitiems rinkimams, o dar kitiems, niekas nekeltų didesnių klausimų.
„Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar priežastinis ryšys, bet Rusijoje prasidėjo svarstymai, jie irgi nusprendė sumažinti rinkimų kartelę iki 3 procentai, kad jų satelitinės partijos patektų į parlamentą“, – sakė L. Kasčiūnas, ragindamas valdančiųjų atstovus nebijoti.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys paskelbė, kad tikrai nedalyvaus jokiame sąraše, jei tik dalyvaus kituose rinkimuose. Jis teigė, kad kritikuojantys kartelės sumažinimą nepasitiki tauta.
„Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą. Gaila, kad iš prezidento aplinkos nesigirdi, kiek jie tą problemą suvokia. (…) Ne kartą sakiau, kad didžiausia problema, kad žmogus gyvendamas šioje valstybėje nepasitiki savo galiomis, netiki, kad kažką lemia savo valstybėje“, – kalbėjo parlamentaras, tikindamas, kad nenorintys Seimo rinkimų kartelės mažinimo, paprasčiausiai nepasitiki savo tauta.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis parlamentarams aiškino, kad konservatoriams nėra parankus kartelės mažinimas, nes taip jie gautų mažiau mandatų.
„Niekas nesako, kodėl konservatoriai tam priešinasi. Jiems buvo papildomai skirti 5 mandatai. Iš viso 19 procentų rinkėjų negavo Seime nei savo atstovų, nei tų žmonių, kurie atstovautų jų interesus. Ar tie 19 procentų yra patenkinti tuo, kad konservatoriai gavo tuos 5 mandatus? Manau, kad ne“, – kalbėjo parlamentaras, ir pridūrė, kad opozicinė konservatorių partija tikrai turi savo interesą.
Seimo narys Naglis Puteikis tikino, kad parlamentarai sulaukė skambučių iš prezidentūros.
„Daugybė kolegų sako, kad jiems skambino iš prezidentūros. (…) Nuo kada prezidentūra užsiima tokia praktika. Ar neateis tokia valanda, kai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakys, kad smerkia tokią praktiką, nes ji neskambindavo eiliniams Seimo nariams“, – kalbėjo Seimo narys.
„Prezidentūros skambučiai Seimo nariams dėl 3 procentų, yra antikonstitucinė, ir pasiūlymas atlikti specialiosioms tarnyboms tyrimo dėl to, kiek žmonių J. Narkevičius įdarbino, irgi yra antikonstituciška“, – kaltinimais svaidėsi N. Puteikis.
Veto siekia atmesti
Rytiniame Seimo posėdyje Seimas nusprendė iš naujo svarstyti šį įstatymo projektą. Per pietų pertrauką tai nagrinėjo ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Priėmimo metu būtų sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tam reikia, kad už įstatymą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Valdantieji siekia prezidento veto atmesti ir priimti grąžintą įstatymą.
Seimo rinkimų kartelės klausimas ne tik kova dėl demokratijos. Artėjantys Seimo rinkimai itin svarbūs valdantiesiems, nes valdančiosios koalicijos narių reitingai tikrai neturėtų džiuginti. Didžiausiai opozicinei frakcijai – Tėvynės sąjungai Seimo rinkimų kartelės mažinimas naudingas nebūtų – praras įprastai gaunamų mandatų Seime.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad mažesnė kartelė užtikrina didesnį demokratijos lygį.
O Prezidentas G. Nausėda, kritikuodamas Seimo priimtą sprendimą, tikino, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų, keisti žaidimo taisykles nėra protinga.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – kalbėjo prezidentas.