Valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai ragina situacijos nepolitizuoti ir „nesiūbuoti valstybės laivo“ dėl dviejų pareigūnų darbinių santykių. Anot jų, jei opozicijai tikrai reikalingi ministrės atsakymai, juos turėtų pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.
Ketvirtadienį opozicijai priklausantys Seimo nariai surinko 57 parašus dėl Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius Eltą informavo, kad šį klausimą viliamasi svarstyti antradienį. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas abejoja opozicijos projekto ateitimi ir, svarsto jis, į klausimus galėtų atsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.
„Aš sutinku, kad, jei kyla klausimų, jie turi būti atsakyti, tačiau ar tikrai tai turi būti padaryta labiausiai politizuotu būdu – steigiant laikinąją parlamento tyrimo komisiją. (...) Suprantu opoziciją, bet, manau, kad nepavyks ir bus sutarta, kad į iškilusius klausimus, į kuriuos reikia pateikti atsakymus, turi atsakyti NSGK, kuris yra profilinis šiai tematikai, susijusiai su Viešojo saugumo tarnyba“, – Eltai nurodė E. Gentvilas.
E. Gentvilas patikino, kad analogiškos nuomonės laikosi ir kiti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovai. Anot jo, dar praėjusioje kadencijoje parlamentarai įsitikino, kad komisijos steigimas nėra tikslinga priemonė atsakymams gauti.
„Preliminariai visi kalbėjome, tai niekas nenori parlamentinių tyrimų komisijų. Atvirai pasakysiu, praėjusioje kadencijoje Širinskienė parodė, kaip dirba komisijos ir ko jos vertos. Skardžiaus galimų interesų konfliktas su vėjo energetika, kai buvo tyrimo komisija, baigėsi tuo, kad buvo iš komisijos išmestas parlamentaras Andrius Kubilius, kuris per daug uždavinėjo klausimų. O rezultatai kokie? Jokie, išskyrus tai, kad buvo labai daug televizijų, kurie filmavo, o rezultatų, deja, nėra“, – aiškino politikas.
Taip pat, svarsto E. Gentvilas, opozicijos inicijuojama komisija nebūtų šališka, kadangi, pažymi politikas, opozicijai atstovaujantys parlamentarai jau yra pareiškę kaltinimus ministrei.
„Pati opozicija iš anksto pateikia kaltinimus ir įtarimus ministrei, tai tikėtis objektyvaus tyrimo opozicijos inicijuotoje komisijoje aš galimybių nematau“, – sakė Seimo narys.
V. Mitalas: jei yra noras pasigilinti apie riaušes, tą gali svarstyti komitetai
Opozicijos iniciatyvos neketina palaikyti ir Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Politikas teigia nemanąs, kad viešai kilęs konfliktas tarp A. Bilotaitės ir R. Pociaus yra vertas „valstybės laivo siūbavimo“.
„Esu labai skeptiškas komisijos atžvilgiu. Man atrodo ši istorija nėra verta jokių tyrimo komisijų, valstybės laivo siūbavimo. O jei yra noras pasigilinti apie riaušes, jų organizavimo peripetijas, tai tą gali svarstyti komitetai – tiek NSGK, tiek TTK“, – sakė V. Mitalas.
„O jei netenkina ministro veikla, galima rengti interpeliaciją, galima rengti interpeliaciją visai Vyriausybei, tai opozicijos duona. Jei žmonės priėmė sprendimą išsiskirti taikiai, šiuo atveju, iš darbo išėjimas buvo abiejų pusių sprendimu, tai visos vėlesnės istorijos, pasakojimai žiniasklaidai yra visiškai kito lygio žanrai, ne tyrimų komisijos darbo objektas, o išsiskyrimo, nuoskaudų nagrinėjimo objektas“, – pridūrė jis.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai yra dviejų pareigūnų darbinių santykių aiškinimasis
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigia nematanti pagrindo steigti Laikinąją tyrimų komisiją bei ragina į klausimą atsakyti komitetams.
„Jei kyla rutininių klausimų, tai komitetai darbine tvarka, pavyzdžiui, TTK kartu su NSGK galėtų pravesti procesą, kur būtų galimybė panagrinėti įvairius klausimus, kadangi šie komitetai dalijasi VRM veiklos srities parlamentine kontrole. O tyrimų komisijai tikrai pagrindo nėra ir čia opozicija pasistengė supolitizuoti visą procesą. Iš esmės, tai yra dviejų pareigūnų darbinių santykių aiškinimasis“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, ir kiti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai iniciatyvos neketina palaikyti.
„Mes nuo pat pradžių kalbėjome, kad tokiai iniciatyvai pagrindo nėra. Jei bus klausimų, tai komitetuose darbine tvarka tai galima daryti“, – pridūrė politikė.
„Ir ministrė jau atsakė, turbūt dar atsakys įvairiomis aplinkybėmis. Tai politikas visada turi būti atviras ir pasiruošęs reaguoti į įvairius klausimus, bet specialios tyrimo komisijos žanras yra labai specifinis ir yra labai politizuojantis pareigūnų tarpusavio darbinius santykius, priimamus sprendimus. Tai nėra tinkamas ir priimtinas žanras“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį opozicija parengė projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo ir klausimą ketina svarstyti ateinančios savaitės antradienį.
Laikinosios tyrimo komisijos prašoma ištirti, ar 2021 m. rugpjūčio 10 d. neramumų prie Seimo metu buvo naudotas riaušių malšinimo planas, jei taip, tai koks? Taip pat klausiama, ar buvo duotas įsakymas aktyvuoti masiniams neramumams malšinti ir viešajai tvarkai atkurti skirtą planą „Vėtra“? Jei taip, kas šį įsakymą davė ir kada? Ar įsakymas buvo įformintas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus?
Taip pat reikalaujama ištirti, kas, kada ir kokiu tikslu riaušių dieną inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo jų organizavimo pagal Baudžiamąjį Kodeksą. Klausiama, kokia tvarka remiantis neramumams malšinti buvo pasitelkiami VST pareigūnai – ar tai padaryta pagal VST pareigūnų pasitelkimo tvarką, kai jiems konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.
„Ar buvo pasirašytas toks VRM ministro įsakymas ir kokios konkrečios užduotys buvo skirtos VST pareigūnams? Kas buvo paskirtas atsakingas už užduočių vykdymą, jei VST pareigūnai buvo pasitelkti padėti policijos pareigūnams? Kas vadovavo pasitelkimo operacijai?“, – dėstoma projekte.
Taip pat prašoma išnagrinėti, ar ministrė A. Bilotaitė reikalavo R. Pociaus atsistatydinti iš pareigų, nuolat jį tikrino, elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų?
Komisiją siūloma sudaryti iki rudens Seimo sesijos pabaigos.