„Svarbu suprasti, iš ko kilo ši situacija: kilo iš tam tikrų procedūrinių dalykų, kai buvo svarstoma žemės ūkio ministro interpeliacija. Mano galva, tai yra daugia uemocinio pobūdžio reakcija, tačiau girdžiu, ką sako opozicija, galiu suprasti, kad galbūt yra kažkokio įsiskaudinimo. Ieškosime būdų, kaip toliau darbuotis ir labai tikiuosi, kad geranoriškumas iš opozicijos pusės tikrai bus“, – po susitikimo su Seimo pirmininke žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji sakė, kad didžioji dalis opozicijos siūlymų bei reikalavimų yra sunkiai įgyvendinami, nes kai kurie sprendimai jau yra apsvarstyti peržiūrint valstybės biudžetą.
„Kitus dalykus turbūt galima aptarti, ieškant būdų kaip toliau tą dialogą vystyti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė pakomentavo ir prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, neva opozicijos reakciją lėmė valdančiųjų buldozeriu stumiami projektai. Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Man atrodo, kad šalies vadovas, deja, turi selektyvią klausą. Jei jis ketintų, kaip praeityje buvo deklaravęs, būti moderatoriumi politinių procesų, tai, matyt, retorika būtų kita, bet jis tikriausiai pasirenka būti opozicijos lyderiu šiuo metu“, – komentavo parlamentarė.
Situaciją įvertino ir Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė.
„Kiekviena partija turi savo programą. Valdančioji dauguma taip pat yra pasitvirtinusi darbų programą šiai sesijai. Dalis įstatymų jau yra priimtų, kurie ten taip pat įvardinti. Man atrodo, kad tiesiog reikia ieškoti konstruktyvių būdų bendram darbui ir nekelti bereikalingų emocijų“, – sakė Seimo narė.
Ji teigė, kad pasitikėjimo Seimo pirmininku procedūros yra aiškiai apibrėžtos, o V. Čmilytė-Nielsen, pasak E. Rudelienės, parlamentarų pasitikėjimą tikrai turi.
„Jei kažkoks poreikis yra, tegul daro pagal procedūrinius dalykus“, – komentavo liberalė.
Pati Seimo pirmininkė kalbėjo panašiai, paaiškinusi, kad pritartų opozicijos siūlymui sudaryti dialogo grupę.
„Šiandien pokalbio su opozicija metu ir iš gauto sąrašo, kuris vis ilgėjo, pildėsi, manau, kad kalbant apie šį vieną iš reikalavimų, yra procedūros, pagal kurias gali Seimo nariai tai inicijuoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, posėdžiai vyksta kaip numatyta darbotvarkėje.
„Šiandien kažkokių skubių, karštų sprendimų, manau, nereikia. Jau pakankamai jų pridaryta per vieną dieną. Aš tikrai kviesčiau opoziciją visgi pažvelgti šiek tiek į šios savaitės įvykius ne emocingai, o ramiai, prisiminti, kokia buvo įvykių seka. Tikrai statutas nei vienoje vietoje nebuvo pažeistas“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.
„Opozicijoje yra tikrai daug politikų, kurie šiek tiek apmąstę tą situaciją visų pirma sau pripažins, o galų gale ir kitiems, kad konstruktyvus darbas įmanomas ir toliau. Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad kai kurie opozicijos nariai sako, jog nei vienas opozicijos projektas nepraėjo pateikimo. Tai yra netiesa“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė, kad kažkokią reakciją opozicijai ji pateiks – arba atsakys raštu, arba pasikvies pokalbiui, tačiau jau ne ketvirtadienį.
„Kalbėtis visada kviečiu, gali būti, kad ir raštu atsakysiu, bet jau ne šiandien, nes šiandien jau karštų sprendimų pakanka“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Atsiprašė opozicijos
Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas visgi feisbuke atsiprašė opozicijos.
„Tik susirk ir neateik į Seimą, iš karto krizė, kurios „nesame matę jau keletą dešimtmečių“. (Esam ir ne tokių) 🙂
Kaip suprantu, opozicija supyko dėl Valdybos sušaukto nenumatyto 8 val. ryto Seimo posėdžio vakar ir dėl pakeisto pirmininkavimo grafiko. Suprantu juos ir apgailestauju. Nenumatyti posėdžiai išbalansuoja darbotvarkę, o pirmininkavimo grafiko keisti apskritai nereikėjo“, – rašė parlamentaras.
„Blogai. Kadangi esu pozicijos atstovas – atsiprašau. Tikiuosi, kad kuo greičiau vėl susitiksime vienoje Seimo salėje ir joje ne tarpusavio santykius aiškinsimės, o Lietuvai reikalingus sprendimus priiminėsime“, – pridūrė V. Mitalas.
Reikalavimus įteikė Čmilytei-Nielsen: siūlo vienkartines išmokas
Opozicija savo pareiškime atkreipia dėmesį į didžiulę infliaciją, taip pat – į problemas, jų nuomone, susijusias su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kurio interpeliacija žlugo trečiadienį.
„Darnus ir visapuse pagarba grįstas Lietuvos Respublikos Seimo darbas toliau darosi neįmanomu, nes Seime susiklostė precedento neturinti situacija, kuomet Seimo dauguma, manipuliuodama Seimo Statute įtvirtintomis procedūromis, izoliuoja Lietuvos Respublikos piliečių demokratiniu būdu išrinktus opozicijai priklausančius Seimo narius ir siekia paralyžiuoti Seimo opozicijos darbą, kas yra nesuderinama su konstituciniais demokratijos ir atsakingo valdymo principais bei kenkia valstybei“, – rašoma opozicijos parengtame dokumente.
Jų manymu, valdantieji turėtų skirti prioritetą svarbiausiems socialiniams bei ekonominiams klausimams, o ne, kaip vėliau aiškino, visuomenę skaldantiems projektams.
„(Opozicija) reikalauja Seimą besibaigiančioje pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“, – tvirtinama pareiškime.
Be to, opozicija kreipiasi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami „įvertinti pasitikėjimo žemės ūkio ministru K. Navicku klausimą“, o valdančiuosius – spręsti dėl jo atstatydinimo. Opozicija taip pat ragina Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasitikrinti Seimo narių pasitikėjimą.
“(Opozicija) kviečia Seimo daugumą gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises;
kviečia atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo, kviesdama nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“, – priduriama rašte.