Tačiau valdantieji neslepia pasipiktinimo, kad nuolat viešojoje erdvėje pasirodantys „gąsdinimai“ interpeliuoti vieną ar kitą ministrą pradeda atrodyti nesolidžiai.
Konservatorių atstovo Jurgio Razmos nuomone, jei opozicijos interpeliacijos būtų grįstos „prasmingu klausimų formulavimu“, yra naudinga iš ministrų išgirsti atsakymus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, interpeliacijos D. Kreiviui projekte dalis klausimų netgi nėra susijusi du ministro dabartine veikla, todėl, svarsto J. Razma, opozicija tebando sukelti sumaištį.
„Nieko blogo, jei tos interpeliacijos būtų grįstos prasmingu klausimų suformulavimu. Naudinga išgirsti iš ministrų atsakymus konkrečiais klausimais. Bet matome kokia klausimų gausa buvo suformuluota ministrui Kreiviui. Kai yra 23 formalūs klausimai, o dar kiekvienam klausime po kelis sudėtinius klausimus, tai, manau, nutolstama nuo interpeliacijos prasmės“, – svarstė J. Razma.
„Turėtų būti suformuluojami keli esminiai patys svarbiausi klausimai. O dabar tiesiog norima paskandinti ministrą tokiame pačių įvairiausių klausimų kratinyje, o kai kurie iš jų neturi nieko bendro su dabartine ministro veikla. Tai tokios interpeliacijos, man atrodo, daugiau kelia sumaištį negu kažką prasmingai bando išspręsti“, – pridūrė jis.
Be to, parlamentaro teigimu, diskusijos apie užmojį interpeliuoti ministrą viešojoje erdvėje matomos ne pirmą kartą, todėl, svarsto jis, tai pradeda atrodyti nesolidžiai.
„Būtų solidžiau jei jau tvirtai apsisprendžiama dėl interpeliacijos, tai būtų pasakyta kaip faktas, o ne būtų kažkokios teorinės kalbos skelbiamos, kaip yra dabar“, – teigė J. Razma.
J. Razma pažymi, kad opozicija verčiau mėgintų konkuruoti savo siūlymais, kadangi, anot jo, jiems yra sudarytos visos galimybės išreikšti savo idėjas.
„Mes tikrai sudarome visas sąlygas, mes kaip niekada esame dėmesingi opozicijai. Štai jie pageidavo greičiau nelaukiant kol bus laikas pateikti savo siūlymus reaguojant į šiandieninę energetikos situaciją ir mes šį ketvirtadienį suteikėme – skyrėme visą vakarinę posėdžio popietę jų projektams“, – teigė J. Razma kartu pridurdamas, kad ankstesnėse kadencijose opozicijos projektus įtraukti į darbotvarkę būdavo gan sudėtinga.
„Ir dabar iš jų girdime įvairius nusiskundimus, kad juos įžeidinėjame, neįsiklausome, bet paklausus kaip, nelabai ką iš jų išgirstu. Aš girdžiu daug nepagrįstų opozicijos aimanų, o iš kitos pusės kartais jie labai narsiai skelbiasi, kad kone tuoj nušluos valdančiuosius ir perims valdžią, tai nesuprantu, ar jie yra nuskriaustieji“, – svarstė konservatorius.
V. Mitalas: interpeliacija tapo ne klausimų-atsakymų ieškojimo žanru, o gąsdinimu
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat neslepia pasipiktino opozicijos rengiamomis interpeliacijomis. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad interpeliacija yra procedūra, kurioje yra užduodami labai konkretūs klausimai konkrečiam ministrui.
„O dabar atrodo, kad opozicija ima minėti ne tuos ministrus viešojoje erdvėje, kurių veikla netenkina ar kelia klausimų, bet tuos, kurių srityse yra daug iššūkių“, – svarstė V. Mitalas.
Laisvės frakcijos seniūnas taip pat ragina opoziciją nustoti „purkštauti“ dėl esą neįsiklausymo į opozicijos teikiamus siūlymus bei negąsdinti interpeliacijomis, kadangi, antrina J. Razmai jis, tai pradeda atrodyti nesolidžiai.
„Šalies biudžete pinigų yra tiek, kiek yra, planuojamas deficitas taip pat yra ženklus. Todėl nerealistinių, pramušančių dugną siūlymų teikti ir dėl to būti nepatenkintiems tikrai nereikia. Ministras vienaip ar kitaip vadovaujasi sveiku protu ir aiškina dalykus, kurie ne visada patinka opozicijai, primindamas ir anksčiau nepadarytus darbus, kaip, pavyzdžiui, elektros generavimo klausimas, kur Lietuva iš esmės nepasistūmėjo iš mirties taško uždarius Ignalinos atominę elektrinę, tai nereikia dėl to purkštauti“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Jei interpeliacija būtų naudojama kaip instrumentas pateikti klausimus ir gauti atsakymus, tai tiek jau to. Bet dabar mes turime situaciją, kai interpeliacijomis yra gąsdinama nepateikiant konkrečių klausimų. Todėl dabar tai yra ne klausimų atsakymų ieškojimo žanras, ne pasiūlymų žanras, o gąsdinimas (...). Todėl tai pradedad atrodyti ne iki galo rimtai ir neatrodo solidžiai. Solidžiai atrodytų labai konkretūs klausimai ir labai konkretūs pasiūlymai“, – aiškino parlamentaras.
ELTA primena, kad opozicija ketvirtadienį paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir pradėjo rinkti ir kitų opozicinių jėgų parašus. Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.