Pataisas pasirašė „valstiečių“ ir socialdarbiečių vadovai Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas, taip pat – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
Šios pataisos – dalis gydymo įstaigų pertvarkos paketo, BNS sakė R. Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė.
Anot jos, kadangi gydymo įstaigų pertvarka Seime strigo dėl didelės apimties, R. Karbauskis ėmėsi iniciatyvos registruoti atskirai vieną jos dalių. Projektus žadama svarstyti jau kitą savaitę pratęstos Seimo rudens sesijos posėdžiuose.
Pasak rengėjų, siūlomos permainos turėtų užtikrinti gydymo įstaigų skaidrumą ir efektyvumą. Kiek anksčiau sausį Seime jau pradėtos svarstyti pataisos, numatančios gydymo įstaigų vadovų 5 metų kadenciją ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Jas taip pat registravo R. Karbauskis, tikindamas, jog savo autoritetu siekiąs didesnio palaikymo projektams.
Projekto autoriai pažymi, kad šiuo metu sveikatos įstaigų valdymas koncentruojamas į jų vadovus. Pastaruoju metu teisėsauga atlieka ne vieną tyrimą dėl ligoninių vadovų veiksmų, kuriais galėjo būti padaryta finansinė žala. Be to, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, tokie vadovų veiksmai griauna pasitikėjimą visa sveikatos sistema. Todėl siūlomas modelis numatant kolegialų valdymo organą, kad „vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą“.
„Valdybos neabejotinai prisidės prie įstaigos veiklos efektyvumo ir skaidrumo, padės užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą. Projekte numatoma praplėsti stebėtojų tarybos narių kompetenciją, kurios veiks įstaigose, kuriose nebus valdybos“, – BNS teigė Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Prieš kelias savaites pristatydamas minėtas naujoves, ministras A. Veryga teigė, jog siūlomose tarybose bei valdybose turėtų dalyvauti ir verslo atstovai. O spaudos konferencijoje SAM tuomet dalyvavęs Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tikino, kad verslas jose nedominuos, o tik teiks siūlymus ir rekomendacijas, kaip tobulinti sistemą.
Pagal projektą, gydymo įstaigų valdybas sudarytų penki asmenys. Vienas reikalavimų jiems – nepriekaištinga reputacija. Valdybų sudarymo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Be to, kad vertintų įstaigos veiklos rodiklius, finansines ataskaitas, valdyboms būtų patikėta vertinti ir planuojamų didesnės vertės įsigijimų pagrįstumą.
Valdyba, taip pat turėtų teisę atšaukti gydymo įstaigos vadovo sprendimus, prieštaraujančius teisės aktams.
Tiesa, projekto rengėjai pripažįsta vieną valdybų įteisinimo trūkumą – padidėsiančias valdymo išlaidas, nes valdybų nariams būtų mokamas ne didesnis kaip vieno penktadalio įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokestis.
Skaičiuojama, kad užmokestis vienos valdybos nariams per metus gali siekti nuo 26 tūkst. iki 39 tūkst. eurų.
Įstatymų projektai taip pat numato dar vieną naujovę – regionines tarybas, kurios būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų. Ne mažiau nei trečdalį šiose tarybose sudarytų sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų, verslo ir socialinių partnerių atstovai.
„Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas“, – teigia projekto autoriai.
Valdybų, stebėtojų tarybų ir regioninių tarybų nariai privalėtų deklaruoti interesus.
Projektu taip pat siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. numatyta, kad įstaigų steigėjai galėtų būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais. Tai, kaip teigiama taip pat užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, koordinavimą.
Analogiškas pataisas, įdėtą į didesnį paketą, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga Seimui teikė ir anksčiau, sausio 12 dieną jos atmestos per pateikimo procedūrą.
Tuomet už pataisas balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 22 parlamentarai.
Projekto nepalaikė ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų.
„Nebeateisiu su šiais projektais į šį Seimą, nes nematau prasmės“, – po balsavimo pareiškė A. Veryga.