Tuo tarpu vienas aktyviausių iniciatorių keisti esamą Lietuvos atstovavimo EVT tvarką konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis teigia, kad nors URM parengta pažyma kažko ypač naujo ir nepasako, argumentų, kurie verstų Prezidentūrą įsitraukti į šio klausimo svarstymą, atsirado kur kas daugiau. Kita vertus, neatmeta politikas, kilo ir tam tikrų rizikų, kad tarp Prezidentūros ir valdančiųjų galėtų kilti rimta krizė.
Sako, kad URM pažyma tik patvirtina poreikį keisti atstovavimo EVT tvarką
M. Maldeikio teigimu, pastarąją savaitę R. Morkūnaitės-Mikulėnienės konservatorių frakcijos nariams paplatinta URM pažyma sukūrė daugiau aiškumo ir pateikė daugiau argumentų, kad jau į artimiausias EVT turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė.
„Iš principo tai nepasako nieko naujo, ko mes nežinojome anksčiau. Tiesiog dabar mes viską matome popieriuje ir dar labiau suprantame tai, apie ką mes kalbame“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
O vienas iš svarbesnių akcentų, sakė jis, yra būtent Seimo Europos reikalų komiteto funkcijos svarbos Lietuvos atstovavimo EVT procese įvertinimas.
„Iš šios pažymos mes matome Europos reikalų komiteto svarbą šiame mandatavimo klausime. Anksčiau buvo pateikiama, kad tai (atstovavimas EVT – ELTA) yra prezidento konstitucinė galia. Tačiau taip nėra, sprendimas yra priimamas Vyriausybėje – Užsienio reikalų ministerijoje ir Europos reikalų komitete, kaip komitete, kuris mandatuoja Vyriausybę“, – sakė jis.
„Europos reikalų komitetas šiuo atveju turi svarbiausią vaidmenį priimant sprendimą dėl mandatavimo ir važiavimo į Europos Vadovų Tarybą“, – pažymėjo TS-LKD frakcijos narys.
URM pateikti išaiškinimai, tęsė M. Maldeikis, taip pat sustiprino ir jo stumiamos iniciatyvos keisti esamą Lietuvos atstovavimo EVT praktiką užtarimą konservatorių frakcijos viduje.
„Aš manau, kad TS-LKD frakcijoje keliamas klausimas bus geriau suprantamas ir labiau palaikomas, ir frakcija jau turi daugiau mažiau artikuliuotą poziciją“, – sakė M. Maldeikis.
Tikisi, kad Prezidentūra ir valdantieji susės derybų, tačiau neatmeta ir konflikto galimybės
Politikas užsiminė, kad URM pateikta pažyma galbūt net leistų apsieiti be jo šiuo metu ruošiamo įstatymo, reglamentuojančio atstovavimo EVT tvarką. Šį įstatymą, anksčiau yra sakęs M. Maldeikis, jis ketino pateikti dar Seimo pavasario sesijos metu. Dabar, aiškino konservatorių frakcijos narys, yra realus pagrindas Prezidentūrai ir valdantiesiems susėsti ir aptarti, kaip toliau bus organizuojamas Lietuvos dalyvavimas EVT posėdžiuose.
„Aš tikiuosi, kad po šios pažymos, tiek Europos reikalų komitetas parodys lyderystę, tiek prezidento institucija, tiek Užsienio reikalų ministerija su Vyriausybe parodys lyderystę susėdant ir randant sprendimą. Ši pažyma yra gera priežastis susėsti ir surasti bendrus vardiklius“, – teigė jis.
Politikas neatmetė ir priešingo scenarijaus, tuo atveju, jei Seimo komitetas visgi nuspręstų rekomenduoti į EVT mandatuoti ne prezidentą, bet iš Vyriausybės narių sudarytą delegaciją.
„Aš neatmesčiau tokio varianto. Po URM pažymos atsiradimo nebuvo Europos reikalų komiteto posėdžio, kad išgirstume kitų komitetų narių nuomones, tačiau tai yra vienas iš variantų, kurį aš matyčiau, kad taip gali atsitikti, nes ERK gali vienaip ar kitaip, atsižvelgdamas į darbotvarkę, sureaguoti ir priimti vieną ar kitą sprendimą“, – sakė M. Maldeikis.
Kita vertus, politikas neatmetė ir priešingos galimybės. Jei ERK dėl tam tikrų klausimų atstovavimo rekomenduotų į EVT vykti Vyriausybės atstovams, o prezidentas tokio fakto nepaisytų, teigė M. Maldeikis, Prezidentūros ir valdančiųjų santykiuose galėtų kilti rimta krizė.
„Tada mes galėtume kalbėti apie tam tikrą valdžių – konstitucinę krizę. ERK yra aiškiai konstitucinis komitetas, jis yra įrašytas Konstitucijoje kalbant apie Europos reikalus, jis kalba ne kaip eilinis komitetas, jis kalba viso Seimo vardu. Tai būtų ne neįsiklausymas į komiteto nuomonę, tai būtų iššūkis visam parlamentui, kaip institucijai“, – sakė M. Maldeikis.
„Tad jei taip atsitiktų ir prezidentas neatsižvelgtų į parlamento valią, tai atrodytų visų pirm labai keistai, atrodytų kaip valdžios uzurpavimas iš prezidento pusės. Kita vertus, tai atrodytų kaip ėjimas į kažkokį keistą konfliktą“, – sakė M. Maldeikis.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: ERK svarstys URM pažymą
Tuo tarpu konservatorių frakcijos seniūnė ir ERK pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė to, kaip galėtų toliau rutuliotis EVT atstovavimo klausimas, nebuvo linkusi prognozuoti. Pasak Seimo vicepirmininkės, situacija aiškesnė taps po artimiausio jos vadovaujamo Europos reikalų komiteto posėdžio, kuriame URM pažyma ir turėtų būti aptarta.
Anot ERK pirmininkės, jos vadovaujamas komitetas, ko gero, trečiadienį svarstys EVT klausimą ir URM pažymą, kuri dar pastarąją savaitę buvo pristatyta konservatorių frakcijos nariams.
„Artimiausiame posėdyje po gautos pažymos, jei bus poreikis, aptarsime šį klausimą“, – Eltai sakė konservatorė.
Kokia bus komiteto narių nuomonė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstyti nesiryžo, tačiau, jos manymu, URM pažyma, ko gero, leidžia teigti, kad jau dabar yra realus teisinis pagrindas į EVT vykti iš Vyriausybės narių sudarytai delegacijai.
Tačiau, konservatorės teigimu, po gautos URM pažymos Seimo komitete keliamas EVT klausimas dar nereiškia, jog bus ieškoma būdų, kaip nuo atstovavimo EVT nušalinti prezidentą G. Nausėdą. Pasak jos, kalba eina tik apie dalį EVT svarstomų klausimų, kuriuos jau dabar galėtų atstovauti premjerė.
„Delegacija galėtų būti sudaroma atsižvelgiant į temų sąrašą. Mes žinome, kad prezidento atsakomybė yra užsienio politikos klausimai, ir tas yra suprantama. O tai, kas susiję su vidaus dalykais – atsakinga Vyriausybė. Tai numato ir mūsų Seimo statutas, ir kiti dokumentai“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, akcentuodama, kad šiuo klausimu itin svarbu diskusijos ir kompromisas su Prezidentūra.
TS-LKD frakcijoje išplatinta URM pažyma ir laiškas
TS-LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pastarąją savaitę frakcijos kolegas laišku informavo apie iš URM atėjusią pažymą, aiškinančią, kas formuoja Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje bei kas paskiria į EVT vykstančios delegacijos sudėtį. Šį laišką pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.
Pažymą „dėl Lietuvos pozicijų Europos Vadovų Taryboje rengimo, derinimo, atstovavimo ir atsiskaitymo už jas“ paprašė paruošti Seimo Europos reikalų komitetas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, informuodama apie gauto URM išaiškinimo turinį išsiųstame laiške konservatorių frakcijos nariams pažymėjo, kad esama argumentų, leidžiančių teigti, jog jau dabar šaliai atstovauti EVT galėtų ne prezidentas, bet Vyriausybės vadovas.
URM išaiškinimą referuodama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė frakcijos kolegoms pažymėjo, kad jei būtų preciziškai laikomasi galiojančio teisinio reguliavimo, valdančiųjų rankose jau dabar yra visi įgaliojimai, leidžiantys tiesiog nesuteikti prezidentui teisės atstovauti Lietuvos pozicijai Europos Vadovų Taryboje.
„Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad delegacijos sudėtį prieš kiekvieną EVT nustato Užsienio reikalų ministerija – t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtinė dalis. Atitinkamai iš to išplaukia, kad Europos reikalų komitetas, kaip mandatuojantis Lietuvos poziciją, už kurią Vyriausybė turi atsiskaityti, gali rekomenduoti Vyriausybei preciziškai laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir atstovauti Lietuvos pozicijai deleguoti Ministro Pirmininko vadovaujamą delegaciją“, – savo laišką užbaigdama teigia konservatorių frakcijos seniūnė.
EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą: skiriasi G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.
Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo tarpu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Reaguodami į tokią prezidento poziciją, konservatorių atstovai neslėpė ketinąs dar pavasario sesijoje pateikti įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas Lietuvai EVT. Apie tai portalas „Delfi“ skelbė dar vasario mėnesį. Savo ruožtu prezidentas yra sakęs, kad jei Seimas priimtų atstovavimą EVT reglamentuojančias pataisas, jas jis vetuotų.
Vienas iš tokio įstatymo projekto iniciatorių, konservatorių frakcijos narys M. Maldeikis šią savaitę Eltai sakė, kad įstatymas, kuris, viena vertus, nurodytų prezidento vietą europinėje darbotvarkėje ir, kita vertus, įgalintų Vyriausybės vadovą taip pat Lietuvai atstovauti EVT, yra ruošiamas. Kartu politikas pažymėjo, kad žvalgomasi ir kitų kelių, kaip būtų galima rasti kompromisą su prezidentu.