Tokį pasiūlymą jie pateikė, kai Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl išimties pilietybę apibrėžiančiam straipsniui.
Referendumo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnių pataisų priimamas, jeigu referendume tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Pakeitimus dėl nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas, galėtų priimti tik trys ketvirtadaliai balso teisę turinčių piliečių, kaip kaip ir šiuo metu.
Seimas antradienį pritarė prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl anksčiau parlamento nustatytos mažesnės kartelės dvigubos pilietybės įteisinimo referendumui. Pataisos būtų leidusios pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį pakeisti mažesniam skaičiui žmonių – daugiau kaip pusei referendumo dalyvių.
Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.
Patarėja pažymėjo, kad surengus referendumą vadovaujantis abejotinomis pakeisto įstatymo nuostatomis, vėliau gali būti anuliuoti jo rezultatai.
Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.