Vieno iš Partnerystės įstatymo autorių – Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, jį džiugina sulauktas palaikymas iniciatyvai.
„Niekada šiems santykiams sureguliuoti Seime nebuvo tokio palaikymo – turime 63 balsus. Taip, šiandien mums pritrūko dviejų balsų. Mes grįšime prie šito projekto rudens sesijoje, patobulinę jį, atsižvelgę į Teisės departamento pastabas, taip pat – į kolegų išsakytus komentarus, ir aš net neabejoju, kad šio projekto svarstymas rudens sesijoje judės į priekį“, – po balsavimo žurnalistams Seime sakė T.V. Raskevičius.
Jo teigimu, buvo techninio pobūdžio pastabų dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo ir dėl partnerystės pripažinimo teismo keliu.
„Kova už žmogaus teises yra kelionė, niekas nežadėjo, kad ji bus lengva. Aš labai džiaugiuosi, kad mes sugebame oriai ir konstruktyviai diskutuoti, ir aš esu įsitikinęs, jog mes judame į priekį“, – pabrėžė parlamentaras.
Jam antrino ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, neslėpusi, kad nuotaikos po minėto balsavimo – slogios.
„Neapykantos ir dezinformacijos kontekste nepavyko projekto pateikimas“, – kalbėjo politikė.
Dabar, pasak jos, bus išnagrinėti balsavimo rezultatai.
„Projekto turinys yra kompromisinis – nekalbama nei apie šeimas, nei apie santuokas, nei apie vaikus. Atsitraukta nuo daugybės raudonų linijų. Net nežinau, kur dar galima tuos kompromisus daryti, bet tai – ne pabaiga“, – akcentavo A. Armonaitė.
„Akivaizdu, kad mes turėtume kitą situaciją, jei Laisvės frakcijos čia būtų daugiau išrinkta. Kol kas jos yra tiek, kiek yra, tačiau kalbėsime toliau, nes yra svarbu priimti sprendimus“, – pridūrė Seimo narė.
Skvernelis: valdantieji kompromiso neieškojo
Savo ruožtu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad balsavimas parodė, jog valdantieji su opozicija tartis dėl tokių iniciatyvų privalo.
„Valdantieji tiesiog neieškojo nei kompromiso, nei sutarimo, nei dialogo su opozicija ir pasitikėjo tais balsais, kuriuos turi. Realybė parodė, kad tų balsų neturi“, – komentavo parlamentaras.
Todėl, pasak jo, paramos opozicijos gretose reikia ieškoti darant kompromisus.
„Reikėtų sėsti su opozicija, pasiruošę ir mes diskutuoti, turime konkrečių pasiūlymų ir ieškoti sutarimo, bet jei jie nori tokiu būdu pademonstruoti savo gelžbetoninę vienybę, matome, kad tokie dalykai nepavyksta“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat pažymėjo, kad projektas pateikimo stadijos neįveikė ir dėl pačios valdančiosios daugumos susiskaldymo.
„Matyt valdantieji tos diskusijos ir pas save pritrūko. Tokie įstatymai buldozeriu tikrai nepraeis“, – pabrėžė Seimo narys.
S. Skvernelis paaiškino, kad priekaištų opozicija turi dėl projekte numatyto partnerystės apibrėžimo, pavardžių keitimo klausimo ir kitų teisinių niuansų.
Blinkevičiūtė: valdantiesiems reikėjo daugiau diskutuoti dėl partnerystės projekto
Atsakomybė dėl to, kad po pateikimo nebuvo pritarta partnerystės įstatymo projektui, tenka valdančiajai koalicijai – diskusijų reikėjo daugiau, sako išrinktoji opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė.
„Iš tikrųjų matyt, kad reikėjo valdančiajai daugumai – liberalams ir konservatoriams – daugiau diskutuoti ir aptarti šitą klausimą“, – antradienį BNS sakė ji.
„Aš tik taip galiu įvertinti, nes, tiesą pasakius, pritrūko valdančiųjų balsų tam, kad tas įstatymo projektas būtų pateikimo stadijoje priimtas“, – teigė europarlamentarė.
Anot jos, šis projektas buvo pateiktas itin greitai, o tokiam jautriam klausimui spręsti tikrai reikia daugiau aptarimo ir diskusijų.
„Kuo daugiau diskusijų – tuo geriau ir nebūtinai šiuo klausimu, bet apskritai visais tokiais jautriais visuomenei klausimais, tikrai turi būti daug plačiau apsikeista nuomonėm“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji taip pat pažymėjo, kad apie partnerystės įstatymo projektą yra diskutuojama ir bus toliau diskutuojama socialdemokratų frakcijoje bei partijoje.
„Mes visą laiką diskutuojame ir diskutuosime, matyt, ir ateityje. Natūralu, kad turi būti aptarti šie klausimai tiek frakcijoje, tiek partijos atitinkamuose organuose, ar tai būtų valdyba, ar prezidiumas, ar taryba“, – teigė LSDP pirmininkė.
Komentuodama frakcijos balsavimo rezultatus, kai šeši socialdemokratai pritarė projektui, o penki – nepritarė, ji teigė, kad vieningo sprendimo dėl balsavimo nebuvo priimta.
„Frakcija turi teisę elgtis pagal savo įsitikinimus ir buvo priimtas toks sprendimas, kad kiekvienas frakcijos narys balsuoja taip, kaip jam atrodo, čia jokios prievartos būti gi negali“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Landsbergis apie balsavimą dėl partnerystės: reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis
Seimui nepritarus valdančiųjų siūlomam Partnerystės įstatymo projektui, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis ir juos įtikinti.
Jis teigė, kad galbūt kai kuriems netiko projekto formuluotės.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas taip pat teigė, kad jam sunku vertinti balsų pasiskirstymą.
„Sunku man pasakyti, sunku įvertinti. Tai, kas mūsų frakcijoje, yra tikėtina. Labai panašios tos nuomonės visą laiką buvo. Surinkom daugiau balsų negu visi likusieji turbūt sudėjus kartu“, – BNS sakė G. Landsbergis.
„O kitus, matyt, reikia tiesiog įtikinti. Ta prasme, kalbėtis daugiau su žmonėmis – tos diskusijos daugiau“, – pridūrė jis.
Jis svarstė, kad galbūt susilaikiusiesiems netiko kai kurios projekto formuluotės.
„Manau, kad dabar šiek tiek matosi ir bendras Seimo žemėlapis, kas palaiko, o kas ne, kokios tos nuomonės. Manau, kad galima toliau kalbėtis su Seimo nariais, kurie galbūt neturi griežtos nuomonės šiuo klausimu, gal juos vienos ar kitos formuluotės išgąsdino, sakykime, arba neleido jiems balsuoti. Galbūt su jais pasikalbėjus būtų galima teikti iš naujo ir įtikinti, nes trūko dviejų balsų“, – teigė konservatorių lyderis.
Jis taip pat teigė negalintis pasakyti, ką projekte būtų galima pakeisti, kad jis sulauktų palaikymo Seime.
„Sunku man pasakyt, matot, aš prie projekto pats nedirbau, rėmiau idėjiškai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Konservatorių vadovas, be kita ko, pridūrė, kad jo neramina „neapykantos atmosfera“, nes tokiu atveju sunku būtų „susėsti prie vieno stalo“.
„Mane labiau neramina neapykantos atmosfera, kurią kartais bandoma sukurti, ir tada prie vieno stalo susėsti yra labai sunku, jeigu viena pusė pulsuoja ugnimi, tai kitai pusei turbūt nelabai yra erdvės ir išsakyti argumentus“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Čmilytė-Nielsen: balsavimas įtakos santykiams koalicijoje neturės
Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė, projektą pateikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad balsavimo rezultatai jos nenustebino.
„Mes ir eidami į šį balsavimą žinojome, jog bus nedidelis skirtumas“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad projekte įtvirtinta lyčiai neutrali partnerystė kėlė abejonių daliai Seimo narių jau nuo pat diskusijų apie tai pradžios.
„Buvo priekaištų, kad per daug skubama, tačiau aš į juos galiu atsakyti, jog jau skubama dvidešimt metų. Tai nėra pirmasis projektas, teikiami projektai savo esme yra panašūs“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Su opozicija, pasak jos, toliau šiuo klausimu bus kalbama.
„Aš manau, kad, atėjus laikui, bus galima grįžti. (…) Manau, kad realu tikėtis didesnio palaikymo, tačiau šiandien, tik praėjus balsavimui, nesiimčiau prognozuoti, kada įstatymo projektas galėtų grįžti. Natūralu, kad tai yra tik pirmas žingsnis šioje kadencijoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, balsavimas dėl Partnerystės įstatymo, kurio nepalaikė ir dalis valdančiųjų, Seimo daugumos santykių nepaveiks.
„Manau, kad nepadarys įtakos santykiams koalicijoje“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, pažymėjusi, kad didelių staigmenų valdančiųjų gretose nebuvo.
Įstatymo projektas pateikimo stadijoje neįveikė Seimo barjero. Už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė septyni parlamentarai.
Kitu balsavimu nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tai, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti balsavo 75 Seimo nariai, o 52 parlamentarai pasisakė už tai, kad siūlymai apskritai būtų atmesti.