„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.
Duomenys perduoti Generalinei prokuratūrai
Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.
Kaip skelbia Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.
Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.
Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.
Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.
Kultūros ministras įsipareigoja taisyti klaidas
Kadangi patirties su tokio pobūdžio ir masto projektais Lietuvoje nebuvo, analogų neturinčiame projekte buvo padaryta nemažai klaidų, projekto rengėjai bei vykdytojai susidūrė su įvairiomis problemomis – darbo organizavimo, administravimo patirties trūkumu.
Tačiau kultūros ministro Arūno Gelūno nuomone, „nežiūrint to, kad šiandien akivaizdu, jog Valdovų rūmai dėl projekto sudėtingumo, darbų apimčių negalėjo būti visiškai užbaigti 2009 metais, kaip tai numatė valstybinės programos, daugelis nustatytų nesklandumų ar pažeidimų negali būti pateisinami tik projekto komplikuotumu ar reikalingų surasti sprendimų unikalumu. Atkūrimo darbus organizavusių įstaigų vadovai bei institucijos, jau anksčiau vertinusios atstatymo darbus, privalo prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“.
Ministras pavedė Vilniaus pilių direkcijai inicijuoti Vilniaus pilių jungtinio komplekso pastatų atstatymo rangos sutarties pakeitimą, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą bei papildomas sąlygas, užtikrinančias rangovo atsakomybę už darbų vykdymą nustatytais terminais ir nustatytomis kainomis.
Pasak ministro, kadangi projekto įgyvendinimas atskleidė ir platesnio pobūdžio problemų, bus bendradarbiaujama su statybos darbus kuruojančia Aplinkos ministerija dėl papildomo reglamentavimo, reikalingo atkuriant paveldo objektus, kad būtų išvengta nevienodo atskirų darbų bei jų įkainių traktavimo, taip užtikrinant valstybės lėšomis vykdomų investicijų programų ekonominį efektyvumą.
2011 metais atstatomuose Valdovų rūmuose planuojama finansuoti ir atlikti tik tuos darbus, kurie leistų nustatyta tvarka priimti naudoti dalį objekto, kad Valdovų rūmai galėtų vykdyti veiklą bei gauti pajamas iš parodų ir renginių lankytojų.