- Anksčiau galvota, kad šioje vietoje XVI a. viduryje buvo pastatyti renesansiniai rūmai. Tačiau kasinėjant atradome, kad rūmai statyti dar Aleksandro laikais, XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. T. y. rūmai iš pradžių buvo gotikiniai, netinkuoti.
Vėliau jie buvo išplėsti, pristatytas trečias aukštas. Taip radosi renesansiniai keturių korpusų rūmai su uždaru vidiniu kiemu. Toks rūmų išplanavimas buvo būdingas Italijos renesanso epochai.
Apie rūmus žinojome iš senųjų žemėlapių, Pranciškaus Smuglevičiaus piešinių, kitos ikonografinės medžiagos. Šią gana kuklią ikonografiją lyginome su mūsų atkastais pamatais ir dabar galime gana tiksliai pasakyti, koks buvo rūmų planas.
Kasinėdami radome labai daug fasadų, interjero detalių. Kai rūmus caro įsakymu XVIII a. pabaigoje nugriovė, daugelis medžiagų buvo parduota, išvežta. Jeigu kokia detalė nulūždavo, ją numesdavo į griuvenas. Tokių radinių – buvusių rūmų fasadų liekanų, interjero detalių, židinių, krosnių koklių – surinkome tiek, kiek kitos valstybės neturi.
Vilniaus žemutinė pilis buvo žemumoje. Katedros aikštėje visąlaik buvo gana drėgna, čia anksčiau tekėjo Vilnia, rudenį vis pažliugdavo. Kai Valdovų rūmus rekonstruodavo, griuvenas pildavo aikštei sutvirtinti. Tad nenuostabu, kad dabartinės Katedros aikštėje kultūrinis sluoksnis sudaro 7–8 metrus.
Pavyzdžiui, Krokuvos Vavelio pilis pastatyta ant aukšto kalno, kai ją rekonstruodavo, atliekas išveždavo. Tad dabar dažnas net nežino, kad renesansiniuose rūmuose pastatytos krosnys atvežtos iš XVIII amžiaus Ukrainos dvaro...
Mes radome daugiau kaip 7000 įvairių koklių, židinių aprėminimo detalių, todėl tiksliai atkursime rūmuose stovėjusias XV, XVI, XVII amžiaus pradžios krosnis, jau prasideda jų gamyba.
Atkurti Valdovų rūmai bus istoriškai pagrįstas objektas. Aukštį paderinome, bet visa kita – langų ritmas, jų aprėminimas – tiksliai atkuriama, detalės įkomponuojamos kaip tikroviškumo įrodymas. Šiuo požiūriu atstatyti rūmai nebus kičas, falšas, kuo mus kartais kaltina.
- Iki oficialaus rūmų atidarymo liko pusantrų metų. Kokie didžiausi darbai laukia, ką suspėsite iki Tūkstantmečio jubiliejaus?
- Iki pavasario turėtų būti visiškai atstatytas rūmų tūris, laukia didžiausias darbas – juos išgražinti. Pietiniame korpuse (iš Katedros aikštės – red.) baigiami dėti langai, netrukus bus įjungtas šildymas, šią žiemą pradėsime kloti grindis, kurti interjerą.
„Iki 2009 m. rūmai tikrai bus pastatyti. Planuojame atkurti kelias istorines menes, jose eksponuoti atitinkamos epochos baldus, gobelenus, paveikslus ir pan.“, – sakė Valdovų rūmų atkūrimo mokslinis vadovas architektas dr. Napoleonas Kitkauskas.
Kadaise Lietuvoje klestėjo dvarų kultūra, dabar ji visiškai sunaikinta. O Valdovų rūmai buvo dvarų dvaras. Tokiose rezidencijose buvo kaupiami aukščiausio lygio meno rinkiniai. Ir dabar Valdovų rūmuose bus eksponuojami vertingi dalykai, tariamasi, kad juose laikinas parodas rengs kitos Europos istorinės rezidencijos.
Tam reikia įdiegti aukšto lygio technologijas, išlaikyti reikiamą mikroklimatą, turime sugebėti tokius eksponatus priimti.
- Tačiau rūmų atstatymas nesibaigs 2009-aisiais?
- Iki jubiliejaus daug ko nespėsime. Kita vertus, turime lenkų pavyzdį. Kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė XVIII a. pabaigoje buvo padalyta, Vilnius atiteko carinei Rusijai, Krokuva – Austrijai. Rusai mūsų rūmus nugriovė, jų vietoje įrengė aikštę kariuomenei marširuoti.
Krokuvos Vavelio pilis išliko, bet buvo apnaikinta, interjerai išdeginti. Austrai pilyje įrengė kareivines, primūrijo pertvarų, pristatė naujų pastatų. 1905 m. krokuviečiai surinko pinigų, už juos pasiūlė austrams pasistatyti naujas kareivines ir grąžinti Vavelį. Austrai sutiko.
1905 m. prasidėję Vavelio atstatymo darbai vyksta iki šių dienų. Prieš dvejus metus minėtas šių darbų šimtmetis.
Ir mes apie tai kalbame: tam, kad sukurtume buvusį rūmų „kvapą“, kad lankytojai galėtų pajusti istorinį „skonį“, reikės dar nemažai laiko.
Beje, galima sakyti, kad viena Valdovų rūmų dalis nebuvo sugriauta – egzistavo iki šiol. Tai Katedra ir joje esanti Šv. Kazimiero koplyčia. Juk buvo laikas, kai Katedra ir rūmai funkcionavo kaip vienas organizmas. Jie buvo sujungti perėjimu, kuriuo valdovai eidavo į Katedrą klausyti pamaldų.
Vienas lenkų istorikas pereito šimtmečio pradžioje net parašė tritomę knygą, kuri vadinosi „Pilies bažnyčia arba Vilniaus katedra“. Taip yra daugelyje šalių, taip pat – Krokuvoje ir Vilniuje: valdovų rezidencija ir katedra šalia, juos jungia perėjimai. Čia pat mauzoliejus, valdovų palaikai.
Kai dabar sako, kad katedra ir rūmai niekada kartu nestovėjo, yra paprasčiausias skeptikų melas... Atstatydami rūmus, sugrąžiname organizmo dalį, kuri buvo nupjauta.
Beje, Šv. Kazimiero koplyčią statė Vazos, rekonstravę ir Valdovų rūmus. Matyt, iš koplyčios reikėtų pasimokyti, kaip dabar kurti rūmų interjerus.
- Kritikuoti Valdovų rūmų atstatymą, ypač tarp intelektualų, tapo gero tono požymiu. Vienas JAV išeivis gan taikliai pastebėjo, jog ir Trakai, ir Biržai prikelti naujam gyvenimui, ir Valdovų rūmai atstatomi ne jiems, o paprastiems Lietuvos žmonėms. Iš tikrųjų rūmų atstatymą remia daugelis žmonių, gal tik priešininkai labiau matomi, nes garsiau ir pikčiau kalba. Ar neatsibodo nuolat teisintis dėl to, ką darote?
- Keista, bet tikrai visą laiką lyg drebėdami darėme... Pradžioje teisinomės (prieš savus), kad statysime Valdovų rūmus lyg gaubtą atkastoms liekanoms apsaugoti. Nedrįsome tiesiai sakyti, kad reikia tokių rūmų, kurie iliustruotų mūsų praeitį, kad atkurtose erdvėse būtų aplinka, iš kurios jaunimas mokytųsi istorijos. Tuo tarpu lenkai, atstatydami Varšuvos karališkąją pilį, tiesiai sakė: vokiečiai sugriovė – mes atstatysime.
Vokiečiai dabar pradėjo atkurti Berlyno pilies rūmų ansamblį. Pilis bus septynis kartus didesnė už mūsų rūmus, tačiau vokiečiai ją užsibrėžę atstatyti iki 2015 m. Per karą subombarduotos ir vėliau nugriautos pilies vietoje VDR vyriausybė buvo pastačiusi Respublikos rūmus, kuriuose vyko partiniai suvažiavimai, visuomenės renginiai, koncertai. Dabar jie nugriauti ir atkuriama buvusi Berlyno pilis.
Atrodytų, vokiečiams reikėtų sukti galvą, kaip pateisinti šį atstatymą. Kritikai galėtų pasakyti, kad iš šios rezidencijos kilo du pasauliniai karai. Vokiečiai atvirai apie tai diskutuoja, tačiau nusprendė rūmus atstatyti, juose eksponuoti sukauptus pasaulio meno ir mokslo lobius.
Dabar jau ir mes galime sakyti tiesiai, kad atkuriame savo istoriją, norime parodyti mūsų valstybės ištakas.
- Valdovų rūmų atkūrimui skirta paroda visus metus buvo eksponuojama penkiuose Lenkijos miestuose. Kokie kaimynų atsiliepimai?
- Ypač Krokuvoje paroda sulaukė didelio dėmesio, nes, kaip sakė Vavelio pilies muziejaus direktorius profesorius Janas Ostrovskis, Valdovų rūmai Vilniuje ir Vavelio karališkoji pilis Krokuvoje yra lyg du broliai dvyniai, statyti tų pačių užsakovų – bendrų Lietuvos ir Lenkijos valdovų, taip pat puošti dažnai tų pačių menininkų, nuolat keliavusių tarp Krokuvos ir Vilniaus.
Kartą teko po atstatomus rūmus vedžioti buvusį Lenkijos kultūros viceministrą, patyrusį paminklosaugininką. Po ekskursijos jis sakė: „Puikų darbą darote. Mes irgi buvome neturtinga šalis, kai atstatėme Varšuvos karališkąją pilį. Kaip vargšas studentas už paskutinius pinigus perka mylimajai gėlę, taip ir su rūmais. Mes, nors varganai gyvenome, bet atstatydami sugriautus rūmus parodėme, kad nežuvome, kad esame gyvi“.
Rūmų atstatymo darbams pritarė daugelis tarptautinių ekspertų – italai, austrai, švedai, kurie lankėsi Vilniuje ir susipažino su jų atkūrimu.
- Tačiau Lietuvoje skeptikų, atrodo, nemažėja. Štai ir praėjusią savaitę trys Darbo partijos nariai Seime oficialiai pareiškė nepasitenkinimą dėl Valdovų rūmų finansavimo ir pasiūlė tuos pinigus skirti kitoms kultūros įstaigoms rekonstruoti. Tokie pasiūlymai skamba nuolat...
- Iš pradžių galvojome, kad rūmams atstatyti užteks 100 mln., bet, atsiradus papildomiems darbams, jų atkūrimo sąmata išaugo iki 200 mln. litų. Bet palyginkime su kitais objektais. Praėjusiais metais Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijai skirta apie 80 mln. litų. Iki 2009 m. iškilsiantis Nacionalinis stadionas Vilniuje atsieis apie 260 mln. litų. Rašyta, kad Kauno arenai prireiks vos ne pusės milijardo.
Šios išlaidos daugeliui atrodo norma, tačiau nuolat atsiranda, kam kliūva atstatomi Valdovų rūmai. Na, tai tiesiog politika... Kartais mus kritikuoja, kai sakome, kad šie rūmai – Lietuvos valstybingumo, tautinio pasididžiavimo simbolis. Bet taip yra iš tikrųjų. Tai yra viso Lietuvos istorinio veikimo širdis, centras.
Beje, Vavelio pilies muziejaus direktorius J.Ostrovskis, susipažinęs su Valdovų rūmų atkūrimo planais, pasakė: „Jūs esate pasmerkti populiarumui...“