VSD laiške skelbiama, kad ilgalaikę savo veiklos strategiją turėjęs koncernas „MG Baltic“ siekė įtakos bent dešimtyje iš 14 ministerijų: Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų bei Žemės ūkio.
Įtaką šioms institucijoms siekta daryti ir, kaip teigiama, per koncerno iniciatyva sukurtą Liberalų sąjūdį, 2008-2012 metais dalyvavusį valdančiosios koalicijos veikloje.
Po 2008 metų rudenį įvykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją subūrė daugiausia vietų Seime laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), vadovauta premjeru tapusio Andriaus Kubiliaus, Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), prie kurios vairo tada stovėjo Gintautas Babravičius bei Eligijaus Masiulio Liberalų sąjūdis (LS).
Kaip matyti iš VSD laiške cituojamų to laikotarpio aplinkybių, liberalsąjūdiečiai derino planuojamus užimti postus su koncerno „MG Baltic“ atstovais.
Dokumente pažymima, kad 2008 metų lapkritį LS atstovas, kurio pavardė užtušuota, teiravosi tuometinio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus (dvi pavardės, abi užtušuotos): „Aš frakcijos seniūnas, (pavardė užtušuota) ir (pavardė užtušuota) ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“.
R.Kurlianskis atsakė: „Tai daug geriau atrodo“.
Seimo „paimti“ nepavyko
Archyvinė informacija rodo, kad 2008 metų rudenį Seime susibūrusios LS frakcijos seniūnu tapo Andrius Endzinas, dabartinis Elektros energetikos asociacijos Tarybos pirmininkas. Užtušuotos ministrų pavardės greičiausiai slepia E. Masiulį bei G. Steponavičių, kurie, tuo metu veikusių politikų teigimu, nuo koalicijos formavimo pradžios buvo numatomi kaip potencialūs kandidatai užimti susisiekimo bei švietimo ir mokslo ministrų portfelius.
Ši informacija atskleidžia, kad „MG Baltic“ centro dešinės koalicijos, tuo metu pavadintos „Permainų koalicija“, formavime netiesiogiai dalyvavo nuo pat derybų pradžios.
Mat tuo metu, kai derybos prasidėjo, LS iš tiesų pretendavo tik į du ministrų portfelius, bet tuo pačiu siekė ir Seimo pirmininko posto. Į jį pretendavo ir TPP, tuo metu jau užsitikrinusi keturias ministerijas. Kilus įtampoms dėl to, kas vadovaus Seimui, derybos dėl koalicijos formavimo buvo įstrigę, o „prisikėliečiai“ bei liberalsąjūdiečiai savo interesus derino už uždarų durų.
Derybos pasibaigė abipusėmis nuolaidomis: Seimo pirmininko postą, tiesa, tik antruoju bandymu, parlamentarams iš pradžių nepanorus balsuoti už savo veiklos programą kaip 10 Dievo įsakymų pristačiusį pretendentą, tapo šoumenas A. Valinskas.
Iš viso Seimo vadovybėje LS turėjo tik vieną atstovą – parlamento vicepirmininko pareigas iš pradžių ėjo Algis Kašėta, vėliau jį pakeitė Erikas Tamašauskas. Apskritai, Seime liberalcentristams teko vos keli aukštesni postai – Biudžeto ir finansų komitetui vadovavo, kaip matyti iš viešai skelbtos medžiagos, „MG Baltic“ interesus tenkinti atsisakęs Kęstutis Glaveckas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko postą gavo dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, o Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje tvarkėsi A. Endzinas.
Prikišo atstovavimą verslo interesams
Dėl Seimo pirmininko posto „prisikėliečiai“ atsisakė vieno ministro portfelio – Teisingumo ministeriją perleido LS.
Liberalsąjūdiečiai vadovauti teisingumui iš pradžių net nepretendavo – viešai skelbta, kad jų interesų lauke buvo Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, taip pat – Aplinkos, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos.
Netrukus buvo paskelbta, kad teisingumo ministro portfelis siūlomas tuomet Laisvosios rinkos institutui, dosniai remtam „MG Baltic“, vadovavęs dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
LS neatsižvelgė į tuo metu kilusį Lietuvos profesinių sąjungų protestą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius tada aiškino, kad Laisvosios rinkos institutas, iš kurio ateina teisingumo ministras, „yra laukinio liberalizmo apologetas“, parengęs studiją apie tai, kad profesinės sąjungos žalingos Lietuvos visuomenei ir trukdo verslininkams.
Ministerijoje subūrė bendraminčius
Susisiekimo ministru tapęs E. Masiulis netrukus įdarbino du savo partiečius: viceministrais tapo tuometinis LS vicepirmininkas Arūnas Štaras ir Rimvydas Vaštakas.
Susisiekimo ministerijoje atsirado ir keturios patarėjų pareigybės. Du iš jų – už viešuosius ryšius atsakinga Rūta Diržanauskaitė bei Paulius Jankauskas – LS nepriklausė. Tačiau P. Jankauskas buvo E. Masiulio bendramokslis, kartu su juo Klaipėdos universitete kūręs „Liberaliojo jaunimo“ skyrių, vėliau dirbęs politiko padėjėju Seime.
Po to, kai teisėsaugininkai 2016 metais sulaikė E. Masiulį su „MG Baltic“ įteiktu kyšiu ir šis pasitraukė iš politikos, P. Jankauskas paskyrė buvusį vadovą 2015-aisiais paties įsteigtos reklamos paslaugas teikiančios bendrovės „Versanus“ direktoriumi.
Dar du ministro E. Masiulio patarėjai buvo liberalsąjūdiečiai – Tomas Karpavičius, 2011-aisiais paskirtas Susisiekimo ministerijos kancleriu, deleguotas į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, bei kaltinamuoju dabartinėje korupcijos byloje tapęs Šarūnas Gustainis, kurio artimi giminės, kaip skelbta viešai, turėjo interesų Susisiekimo ministerijos žinioje esančiuose „Lietuvos geležinkeliuose“.
Pirmadienį DELFI paskelbtas VSD laiškas rodo, kad „MG Baltic“ turėjo interesų Susisiekimo ministerijos valdose, pirmiausia – valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Esą jau 2008 metų gruodį „MG Baltic“ atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ar įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė LG konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009-2013 m. laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė viršija 1 mlrd. litų (daugiau kaip trečdalį milijardo eurų). VSD pažymi, kad LG ir „MG Baltic“ neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats koncerno prezidentas Darius Mockus.
Nors „Mitinija“ ir „Kauno tiltai“ LG konkursus laimėjo tik 2013 metais, tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti pajamas iki 2016-ųjų. Abi šias įmones itin domino kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcijos projektas, kuriame vien investicijos į kelio rekonstrukciją gali siekti daugiau nei 90 mln. eurų.
Koncernas domėjosi ir kitomis sritimis
Teisingumo ministru tapęs R. Šimašius viceministrais pasitelkė partiečius Tomą Vaitkevičių (R. Šimašiui tapus Vilniaus meru, jis buvo paskirtas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovu) bei Gytį Andriulionį, šiuo metu einantį kultūros viceministro pareigas.
VSD dokumente nurodoma, kad „MG Baltic“ domino Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose – Kalėjimų departamente ir Registrų centre – vykdomi statybų ir IT projektai.
Kaip pagrindinis veikiantis „MG Baltic“ atstovas šioje srityje VSD laiške įvardijamas žurnalistas Tomas Dapkus. Anot VSD, „MG Baltic“ vadovų ir T. Dapkaus interesai Teisingumo ministerijoje buvo susiję su koncerno ir asmeniškai T. Dapkaus planais įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus šios ministerijos kontroliuojamose įmonėse bei institucijose. Vienas patraukliausių esą buvo e-sveikatos projektas, dėl jo „MG Baltic“ ir ypač T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“.
Tačiau praėjusiais metais „Registrų centrą“ perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, susiklostė T. Dapkui neparanki situacija: jis suprato, kad „Registrų centro“ IT projektus perims Vyriausybė.
Švietimo ir mokslo ministru tapęs dabar kaltinamuoju korupcijos byloje esantis G. Steponavičius viceministrais pasikvietė buvusią prezidento Valdo Adamkaus patarėją Neriją Putinaitę bei partietį Vaidą Bacį. Pastarojo politiko karjera po darbo ministerijoje susiklostė labai įdomiai – kelerius metus jis dėstė pilietinį ugdymą Didždvario gimnazijoje, o 2014-aisiais tapo Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos vadovu.
VSD nurodo, kad, darydamas įtaką Švietimo ir mokslo ministerijai, „MG Baltic“ domėjosi universitetų reforma bei mokslo slėnių projektais (dėl statybų ir nekilnojamojo turto). Aiškinama, kad, pirmiausia, koncerno vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma verslininkus domino ir dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus.
Informacijos neturėjo, įspėjimo nesulaukė
Kaip DELFI sakė minimu laikotarpiu Vyriausybę formavęs bei jai vadovavęs konservatorius Andrius Kubilius, jokių įtarimų dėl galimų „MG Baltic“ interesų ar poveikio LS jis neturėjo.
„Niekas man tokių pažymų tada neteikė. Dėl to galima tik apgailestauti, nes galbūt tada būtų įmanoma ir politinėmis priemonėmis sureaguoti, ne tik teisinėmis. O tai, kas vyko tarp liberalų, mes tikrai neturėjome galimybių giliau suprasti. Derybos dėl koalicijos vyko labai intensyviai ir efektyviai, proporcijos buvo aiškios. Mes norėjome vadovauti ministerijoms, siejamoms su TS-LKD strateginiais tikslais, sakysime, Energetikos ar Finansų ministerijoms“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Kubiliaus, vystant deryboms dėl koalicijos, „buvo jaučiama“, kad G. Steponavičius pretenduotų į švietimo ir mokslo ministro postą, abejonių nekilo ir dėl to, kad susisiekimo sritį „pasiims“ E. Masiulis.
„Liberalai visada buvo arčiau verslo, tai mūsų nestebino. Ir Laisvosios rinkos institutas visada šalia būdavo. Tokie dalykai nėra kažkas neįprasto, bet tai, kad ir bendraujant su verslu reikia laikytis sąžiningumo bei skaidrumo reikalavimų, mums atrodė savaime suprantama“, – aiškino tuometinis konservatorių lyderis.
A. Kubilius stebėjosi, kad pagal dabar pasirodžiusią informaciją, atskleidžiančią, jog VSD situaciją stebėjo maždaug dešimtmetį, „kyla klausimas, kodėl apie tai neinformavo tada“.
„Galbūt dabar yra kitaip, nes pasikeitė VSD ir STT vadovai. Bet žiūrint į ateitį, reikia galvoti, kaip informacija, kurią turi specialiosios tarnybos, būtų panaudojama preventyviai užkirsti kelią negeroms tendencijoms, o ne laukti, kol bus padarytas nusikaltimas ir kažką nubausti.
Išvadas reikia pasidaryti labai aiškias, kaip ir apie tai, kad oligarchinės tendencijos Lietuvoje vis dar yra gajos. Dabar matome, kad jei anksčiau buvo „MG Baltic“, kuris bandė kurti šalia savęs partiją ir per ją veikti vyksmą valstybėje, tai šiuo metu panašūs turtingi oligarchai nebekuria partijų, bet patys joms vadovauja ir paskui taip pat daro įtaką politikai“, – kalbėjo A. Kubilius.