Beje, šie pakeitimai – ne staiga sumanytas centro-kairės Vyriausybės planas. Įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma apriboti viešųjų pirkimų viešumą, rengti pradėjo konservatorius, buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius. Jis teigia siūlantis mažinti biurokratinę naštą ir eliminuoti nepasiteisinusias prievoles.
O laikinasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius teigia, jog įstatymo pataisos gali pakenkti viešųjų pirkimų skaidrumui ir sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.
Atima kyšininkų medžioklės įrankį
Praėjusią savaitę išaiškinta galima policijos automobilių pirkimo afera prasidėjo nuo techninės specifikacijos – dokumento, skelbiamo prieš paskelbiant pirkimą, kuriame surašomi reikalavimai perkamoms prekėms ar paslaugoms. Būtent labai konkretūs reikalavimai automobiliams sudomino policijos Imuniteto valdybą, kuri vėliau išaiškino, kaip įtariama, korupcinius susitarimus tarp pirkimą organizavusių pareigūnų bei automobiliais prekiaujančių verslininkų. R. Žyliaus pateiktose įstatymo pataisose šis įrankis daugeliui viešųjų pirkimų eliminuojamas.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, valstybinės įstaigos ir kitos perkančiosios organizacijos „iš anksto skelbia pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus“. O įstatymo pataisos, kurių antradienį imsis Seimas, šių dokumentų viešinimą verčia ne taisykle, o išimtimi.
„Didelės apimties ir svarbos pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vertė yra didesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas arba kai pirkimas yra suskirstytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, o pirkimo dalies vertė be pridėtinės vertės mokesčio perkant paslaugas ar panašias prekes yra didesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR), perkant darbus – 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR), arba kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pirkimo objektas yra paslaugos ar darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, arba pirkimą atlieka centrinė perkančioji organizacija, arba pirkimo sutartis sudaroma ilgiau kaip 3 metams“, - rašoma įstatymo pataisose.
Dabar galiojančios tarptautinių pirkimų vertės ribos – nuo 431,6 tūkst. iki 666,39 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms ir beveik 16,73 mln. Lt darbams. Paprastai tariant, pritarus įstatymo pataisoms, pirkimo reikalavimų, pavyzdžiui, statybos darbams už 16 mln. Lt prieš konkursą skelbti nereikės.
Viešiesiems pirkimams viešumo per daug
Ir tai ne vienintelė informacijos apie valstybės ir Europos Sąjungos pinigų panaudojimą apribojimas, siūlomas įstatymo pataisomis.
Taip pat siūloma iš įstatymo braukti nuostatą, įpareigojančią valstybės įstaigas ir kitas perkančiąsias organizacijas viešai skelbti „apie pradedamą bet kurį pirkimą (išskyrus mažos vertės pirkimus), taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą sutartį“.
STT vadovas: tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui
„Siūlomu pakeitimu, kuriuo norima nustatyti, kad viešųjų pirkimų suvestinėje būtų skelbiami tik didelės apimties ir svarbos (šiuo metu privaloma skelbti visų išskyrus mažos vertės pirkimų) pirkimų techninių specifikacijų projektai, nebus didinamas viešųjų pirkimų skaidrumas, o atskirais atvejais tai netgi gali mažinti viešųjų pirkimų skaidrumą“, - aiškino S. Urbanavičius.
STT kliūva ir dar viena informaciją apie pirkimus ribojanti įstatymo projekto nuostata.
„Siūloma nustatyti, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams, arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokios informacijos atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų interesams. Todėl šia norma pasinaudojant gali būti neskelbiami kai kurių pirkimų duomenys“, - teigė laikinasis STT vadovas.
Buvę ministrai turi skirtingas nuomones
D. Kreivys DELFI teigė manantis, jog dalis pakeitimų logiški, mat jais siekiama sumažinti administracinę naštą, užkraunamą dėl viešųjų pirkimų. Tačiau informacijos skelbimą ar neskelbimą reglamentuojantys skaičiai, jo nuomone, suteikia per daug manevro laisvės.
„Buvo sudėliota neblogai. Jeigu tai (dabartinė tvarka – DELFI) sukelia per didelę biurokratinę naštą, galbūt ją reikėtų mažinti. Galbūt „lubas“ reikėtų ir mažinti. O kiek mažinti – Ekonomikos komitete, manau, turėsime diskusiją“, - sakė buvęs ministras.
Tuo tarpu R. Žylius laikosi nuomonės, kad jo pasiūlymas eliminuoja perteklines procedūras, kurios tik stabdo viešųjų pirkimų eigą.
„2010 m. įvedėme šitą taisyklę, o 2011 m., po prezidentės pataisų, buvo įvestas reikalavimas skelbti technines specifikacijas, išplėstas visiems pirkimams, išskyrus mažos vertės. Bet kiek sužinojome iš perkančiųjų organizacijų, iš Valstybės kontrolės ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos, šitas skelbimas prailgina patį procesą. Pastabų beveik yra negaunama. Ir Valstybės kontrolės nuomone, privaloma procedūra visiems pirkimams yra per didelė biurokratinė našta, neduodanti lauktis grąžos“, - DELFI teigė buvęs ūkio ministras.
Politiko žodžiais, išankstinis techninių specifikacijų skelbimas nepasiteisino ne tik administraciniu, bet ir verslo požiūriu. Esą tikėtasi, kad valstybei savo prekes ir paslaugas siūlantys verslininkai aktyviau reaguos į šiuos skelbimus ir prisidės prie pirkimų sistemos tobulinimo, tačiau grįžtamasis ryšys su verslu buvo labai menkas.
„Mes tai sugalvojome kaip korupcijos prevencijos priemonę. Bet ji reikalauja ne tik prievolės, bet ir įpročio dirbti su tuo. Turi nusistovėti praktika“, - aiškino R. Žylius.
Paklaustas, ar 16 mln. Lt – ne per aukštai nustatyta riba, politikas teigė taip nemanantis.
„Didelė dalis darbų yra didieji pirkimai. Dauguma konkursų bus viršijančių šitas vertes“, - reziumavo R. Žylius.