Mitalas – už lankstesnį anuitetų išsiėmimą, bet su sąlyga
Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo vertinimu, galima būtų keisti nebent anuitetų išsiėmimo tvarką.
„Lenda po oda nei iš šio, nei iš to prasidėjusios diskusijos, kokia Lietuvos papildomo pensijos kaupimo sistema bloga. Veikia nemažos paskatos tiek II, tiek III pakopos pensijų fondams. Visuomenė sensta ir adekvatus pay as you go („Sodros“) sistemos išlaikymas vis daugiau kainuos. Jau ir taip „Sodroj“ pinigų neužtenka – dalis pensijos iš valstybės biudžeto mokama.
Kad pakrito pensijų fondų grąža – normalu. Juk investuojant ilgajame laikotarpyje net ir per pakritimus perkamos akcijos ir obligacijos vėliau užauga. Lankstesnis anuitetų išsiėmimas būtų gal ir logiškas, bet tai turėtų būti padaryta sutariant, kad kitų komponentų neliesim“, – pirmadienį feisbuke rašė politikas.
Jis pažymėjo, kad pensijų kaupimo tvarka buvo keista itin dažnai, o tiems, kurie ją nori dar kartą pertvarkyti, pasak V. Mitalo, „reikia bent truputį proto galvoj vietoj košės“.
„Per mažiau nei 20 metų, nuo 2004, kaupimo sistemą sugebėjome pertvarkyti 5 kartus ir 9 kartus pakeist kaupimo tarifą. Visiems reformatoriams mėgėjams reikia bent truputį proto galvoj vietoj košės prieš pradedant grasint dar viena reforma“, – komentavo V. Mitalas.
Ošmianskienė: nereikėtų nukrypti nuo tikslo
Tačiau kita Delfi kalbinta Seimo Laisvės frakcijos atstovė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Ošmianskienė teigė nepritarianti minėtam V. Mitalo siūlymui.
„Čia jis, matyt, kalba apie lankstesnes galimybes išsiimti visą sumą.
Mes turėjome tam tikrą diskusiją apie tai frakcijoje, sakyčiau, kad jos nepabaigėme ir nuomonių truputėlį išsiskiriančių gal yra, ar leisti, ar neleisti žmonėms išsiimti didesnę sukauptą sumą, jeigu jie nori. Aš jiems pasakiau, kad Estija jau nuėjo šiuo keliu, atėjo partijos su pažadu, kad leis išsiiminėti, ir kas atsitiko: žmonės išsiėmė ir ištaškė tuos pinigus – padidėjo automobilių pardavimai, padidėjo buitinės technikos pardavimai ir panašiai, ir galiausiai jie liko su savo mažomis pensijomis.
Kodėl apskritai yra įvesta II pakopa – ieškant būdų gerinti ir didinti pensijas. Nuo to tikslo nereikėtų nukrypti, todėl ir nelabai palaikyčiau galimybes išsiiminėti didesnes II pakopas“, – dėstė M. Ošmianskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bent kol kas svarstomas tik vienas su esama kaupimo tvarka susijęs pokytis – atsisakyti keleriopo automatinio asmenų įtraukimo, kai gyventojas išreiškia nenorą kaupti II pensijų pakopoje.
Mano, kad automatinio įtraukimo reikėtų atsisakyti
Apie tokį pakeitimą palankiai atsiliepė ir Seimo konservatorius Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Pati forma (automatinis įtraukimas – Delfi), nors Konstitucinio Teismo yra patikrinta ir įvardyta, kad neprieštarauja Konstitucijai, bet santykyje, žiūrint į žmogaus išreikštą poziciją, galima paieškoti ir pasvarstyti būdų, ar tas vienas valios išreiškimas ir neturėtų būti vienintelis, ir pakartotinai žmogaus įtraukinėti nereikėtų“, – anksčiau Delfi komentavo jis.
M. Ošmianskienė taip pat sutiko, kad esamą automatinio įtraukimo tvarką reikėtų tobulinti.
„Jeigu ir yra taisytini [aspektai], tai sakyčiau, kad – tas atnaujinimas kas trejus metus vėl įtraukiant iš naujo žmones į II pakopos kaupimo sistemą.
Jeigu žmogus jau išreiškė savo poziciją, kad jis kaupti nenori, jam gal galima būtų priminti, kad yra tokia galimybė įsitraukti, bet automatiškai jo įtraukinėti nereikėtų“, – kalbėjo tautos atstovė.
„II pakopa yra būdas pensijas labiau susieti su gaunamomis pajamomis. Aš manau, ją ateityje reikėtų stiprinti, kad susiejimas labiau, tolygiau atsispindėtų lyginant su gaunamomis pajamomis, kad daugiau gaunantys išties gautų ir didesnes pensijas“, – pridūrė ji.
Kritika opozicijai
Kaupimo II pakopos pensijų fonduose pertvarką inicijavo buvusio Seimo „valstiečio“ Lino Kukuraičio vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seime ji patvirtinta „valstiečių“ balsais.
Tuomečiai oponentai, įskaitant konservatorius, pertvarką kritikavo ir galutiniame balsavime dėl jos Seime net nebalsavo.
Tačiau dabar, buvusių „valstiečių“ įsitikinimu, reikia pokyčių ir nemažų.
Pavyzdžiui, L. Kukuraičio vertinimu, reikėtų pratęsti laiką, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti dėl kaupimo, leisti kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui nei metai, keisti su periodinių išmokų skyrimu susijusią tvarką, koreguoti sukauptų lėšų, kurias būtų galima išsiimti vienkartine išmoka, ribą ir kita.
Opozicija, žerdama siūlymus, M. Ošmianskienės vertinimu, užsiima populizmu.
„Tai yra tiesiog politiniai žaidimai ir politinių taškų ieškojimas ypatingai priešrinkiminiame etape. Deja, tai yra populistiniai pasisakymai“, – kalbėjo politikė.
Džiugelis: praėjo per mažai laiko
Seimo konservatoriaus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio matymu, normalu, kad praėjus kuriam laikui pasimato pakeitimų spragos ir, anot jo, gerai, kad dabartinė opozicija „mato savo padarytas klaidas“.
„Kas nedaro, tas neklysta. Šiuo atveju, turbūt, bandoma pataisyti šią situaciją, tik kyla natūralus klausimas, ar ne per greitai bandoma ją pataisyti“, – pridūrė jis.
„Patys „valstiečiai“ ir buvusi Vyriausybė, turbūt, supranta, kad šie pokyčiai negali būti impulsyvūs. Mes, aišku, turime diskusiją viešoje erdvėje dėl pensijų fondų investavimo subtilybių, nes kai kurie fondai lyg nepakankamai sėkmingai investuoja. Bet tai yra investicijos ilgalaikėje perspektyvoje.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, manau, kad šiek tiek per mažai laiko praėjo nuo įstatymo įsigaliojimo ir naujos sistemos veikimo, kad galėtume objektyviai įvertinti, ar ji yra gera, ar bloga“, – kalbėjo J. Džiugelis.
„Sistema turi būti liberalesnė“
Visgi, anot jo, pakeitimų imtis būtina, „sistema turi būti liberalesnė“, tik esą neaišku, kaip smarkiai.
„Diskusijos, manau, komitete bus dėl visų pasiūlymų. Turėtume išgirsti visų pusių argumentus, neturiu dabar išankstinės pozicijos, kaip stipriai turėtų būti keičiama sistema, bet tikrai galiu pasakyti, kad ji turi būti keičiama ir vien tik tuo aspektu, kad žmonės pamiršta atsisakyti [galimybės kaupti], neturi galimybės atsisakyti, kai būna pakartotinai arba net trečią kartą įtraukiami į tą pačią sistemą. Tai tikrai yra blogai“, – teigė komiteto pirmininkas.
Problema, pasak jo, ir tai, kad į kaupimą II pakopos pensijų fonduose įtraukiami gyventojai, kuriems daugiau kaip 40 metų.
„Žmonės, kuriems daugiau kaip 40 metų, teoriškai neturėtų būti įtraukiami, visgi jie buvo įtraukti į II pakopos kaupimą ir dabar net techniškai neturi galimybės atsisakyti kaupimo. Manau, kad čia kalbėsime ir su „Sodra“, kaip čia taip galėjo įvykti“, – pažymėjo J. Džiugelis.
Varkalys: žmogus turi galėti disponuoti savo pinigais
Dar su kitokiu matymu apie esamą tvarką išstojo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Jonas Varkalys. Delfi kol kas su juo susisiekti nepavyko, tačiau portalui „Lrytas“ jis teigė, kad būtina leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose ir numatyti tam sąlygas.
„Kalbu apie pasitraukimą iš pensijų fondų su lėšų atsiėmimu. O jei ir būtų taikomas mokestis už netesybas, jis turėtų būti simbolinis. Žmogus savo pinigais turėtų galėti disponuoti pats – niekas neturėtų galimybės apriboti mano galimybės priimti sprendimus, kaip įsivaizduoju“, – komentavo politikas.
Diskusiją dėl II pensijų pakopos patobulinimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su suinteresuotomis pusėmis planuoja surengti vasarį, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pavasario sesijoje, kai Seime bus užregistruotos konkrečios pataisos.