Įvardinta suma sukėlė didžiulę pasipiktinimo audrą, tačiau valdžia ramina ir teigia, kad šiuo metu dalis lietuvių priversti išgyventi už dar mažesnę sumą.
Pirmasis apie minimalių poreikių krepšelį garsiai prabilo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. Pasak jo, pagrindinė šios idėjos prasmė ta, kad įvertinus, kokios tiksliai sumos reikia minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti, taps aišku, kiek žmonių kenčia nepriteklių.
„Įvedus krepšelį, mes tiksliai žinosime, kada pensija yra per maža, ir tai bus tarsi įrodymas, kad iš jos žmogus negali išgyventi ir patenkinti net minimalių savo poreikių. Turėdami tokią informaciją, jau galėsime svarstyti, ką daryti toliau ir kaip jiems padėti. Tačiau noriu pabrėžti, kad minimalaus krepšelio nustatymas tikrai nereiškia, kad pensijos ar kitos išmokos akimirksniu padidės iki 240 eurų. Mes taip pat apskaičiuosime, kiek žmogus sutaupo gaudamas šildymo kompensaciją, vaiko pinigus bei kitas išmokas ar mokesčių lengvatas“, – „Sekundei“ teigė R. Lazutka.
Kalbėdamas apie tai, kokioms socialinėms grupės minimalių poreikių krepšelis turėtų būti aktualus, ministro patarėjas pabrėžė, kad jį skirti darbingo amžiaus sveikiems žmonėms būtų neteisinga ne tik dėl didelių valstybės išlaidų. Pasak jo, didinant bedarbių gaunamas pašalpas mažinamas jų noras dirbti.
Maistui – 91 euras
Paskelbus minimalių poreikių krepšelio sumą, visuomenėje kilo nepasitenkinimo banga. Daugelį itin piktino teiginys, kad vienam žmogui per mėnesį maistui turėtų užtekti vos 91 euro.
R. Lazutkos teigimu, apskaičiuojant šią sumą buvo tartasi su dietologais, o į produktų krepšelį įtraukti ne patys pigiausi gaminiai iš 12 produktų grupių, tokių kaip mėsa, daržovės, vaisiai ir panašiai.
Tačiau nepaisant specialistų komentarų, 3 eurų suma per dieną kelia juoką ir pasipiktinimą. Sulaukęs didelio pasipriešinimo R. Lazutka liejo apmaudą teigdamas, kad visuomenė ne taip suprato.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 15 procentų žmonių, kurie gyvena gaudami dar mažiau. Man labai nemalonu, kad bandome daryti tam tikrus žingsnius dėl visuomenės gerovės, o jos atsakas priešiškas. Šiuo krepšeliu mes norime padėti tiems, kurių pajamos šiuo metu siekia vos 102 eurus, tačiau mes tikrai nekalbame apie tuos, kurie neskaičiuodami gali įsigyti puodelį kavos už 2 eurus“, – aiškino R. Lazutka.
Teisindamas nedidelę krepšelio sumą, ministro patarėjas teigė, kad sprendžiant valstybei svarbius klausimus būtina nustatyti realius tikslus. Jeigu minėtoji suma būtų itin didelė, valstybė paprasčiausiai neturėtų tam pakankamai lėšų. Todėl, pasak R. Lazutkos, geriau nusistatyti mažesnius, tačiau įgyvendinamus tikslus.
Galutinis krepšelio likimas turėtų paaiškėti per artimiausius pusę metų. Jį įvedus, kiekvienais metais suma būtų perskaičiuojama siekiant, kad augant kainoms mažiausiai pasiturinčių žmonių perkamoji galia nemažėtų.
Spręsti anksti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Vytauto Žukausko teigimu, prieš priimant galutinį sprendimą dėl minimalių poreikių krepšelio, dar reikėtų labai daug diskutuoti.
„Pirmiausia reikia pastebėti, kad apibrėžti krepšelio sumą yra labai sudėtinga užduotis, nes žmonių poreikiai labai skiriasi. Juk šeimoms, kurios turi vaikų, ir pensininkės minimaliam pragyvenimui gali reikėti visiškai skirtingų sumų. Jos netgi gali skirtis 2 ar 3 kartus. Dar labiau gali skirtis poreikiai tų žmonių, kurie gyvena mieste, ir tų, kurių gyvena kaime bei augina karvę. Galbūt vieniems užteks 150 eurų, o kitiems ir 300 eurų bus maža. Tad šis objektyvus minimalių poreikių apibrėžimas neišvengiamai bus netikslus: vieniems šis krepšelis bus galbūt net per didelis, o kitiems – akivaizdžiai per mažas, nes skirtingų žmonių padėtis labai stipriai skiriasi“, – „Sekundei“ teigė V. Žukauskas.
Instituto viceprezidentas taip pat pažymėjo, kad apibrėžus būtinųjų poreikių krepšelį, taps neaišku, ką daryti su ta suma. Jeigu bus nuspręsta, kad valstybė privalo užtikrinti minimalių poreikių patenkinimą, taps neaišku, iš kur gauti papildomų biudžeto lėšų.
Tokiu atveju tektų didinti mokestinę naštą, o tai sukeltų pasipiktinimo audrą. Galiausiai, pasak V. Žukausko, reikia dar labai daug diskusijų, nes klausimų daugiau nei atsakymų.
Žmonės nesupranta
„Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai vieningai tvirtino, kad visą mėnesį išgyventi už 238 eurus tiesiog neįmanoma. Pasak jų, per daug neišlaidaujant, tačiau nevalgant vien kruopų, suma turėtų būti maždaug du kartus didesnė.
Tokią pat sumą įvardijo ir panevėžietė Genė. Pasak jos, klausantis Seimo narių neretai atrodo, kad jie niekada gyvenime nėra buvę prekybos centre.
„Nueikite į parduotuvę ir pasižiūrėkite, kokios kainos. 91 euro suma tikrai neturi jokios logikos. Vien maistui turėtų būti skirta bent 150, o visam pragyvenimui bent 500 eurų per mėnesį. Žinoma, kiekvieno žmogus poreikiai skirtingi, galėtume manyti, kad pensininkams reikia mažiau, tačiau juk ir jie nori nueiti į teatrą, o vaistų kainos labai didelės. Tegul valdžios atstovai patys pabando už tiek išgyventi“, – siūloma suma piktinosi Genė.
Panevėžietė Toma nurodė dar didesnius skaičius. Pasak jos, orų gyvenimą galėtų užtikrinti tik 900 eurų, o minimalių poreikių krepšelio sumos užtektų tik maisto produktams.
„Į parduotuvę einu kas antrą dieną, palieku maždaug po 15 eurų, o pirkinių maišelis – pustuštis. Tad esu įsitikinusi, kad vien maistui reikėtų apie 250 eurų per mėnesį. Minėtosios sumos viskam tikrai neužtektų. Mano močiutė pensininkė, ji gauna šiek tiek daugiau nei 200 eurų, tačiau jos šaldytuvas nuolat tuščias, o trečdalį sumos atiduoda už komunalines paslaugas. O kur dar vaistai“, – kalbėjo Toma.
„Iš pensijos 60 eurų sumokėjau už komunalines paslaugas, turiu pirkti brangius vaistus, o maitintis galiu tik kokiomis kruopomis ar bulvėmis. Prieš keletą metų, kai dar turėjome litą, iš savo pensijos dar galėjau išgyventi, o dabar savo poreikius turiu labai riboti“, – apmaudą liejo panevėžietė.