V.Aleknaitė-Abramikienė: jei galėčiau, iš savo gyvenimo išbraukčiau sakinį apie prišlapinimą į ministro lėkštę

Politikų diskusijos apie skandalais apaugusį Romeo Castelluccio spektaklį galėjo tapti meno kūriniu, tačiau scenoje jo neišvysime. Taip DELFI teigė Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis. Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė savo pozicijos dėl spektaklio neišsižada, tik iš gyvenimo mielai išbrauktų sakinį apie prišlapinimą į ministro lėkštę.

Lietuvos teatrų aktoriai pjesės skaitymą Nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė 12” pavadino akcija. Pasak M.Budraičio, taip išreikšta teatro bendruomenės pozicija dėl cenzūros ir kitų negerų dalykų.

Pasak teatralų, pirmosiomis šių metų spalio dienomis buvęs Seimas spektakliui „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ skyrė daugiau dėmesio nei visai teatro sistemai per pastarąją kadenciją. Scenos kūrinys, kurio tuo metu nebuvo matęs nei vienas iš 141 Seimo narių, buvo svarstomas trijuose posėdžiuose, parengti keturi rezoliucijos projektai.

„Jeigu pjesėje naudota Seimo posėdžių stenograma, aš nieko prieš. Tai geriau, nei iš konteksto iškirpti sakinį, kurį aš, jei galėčiau, atšaukčiau. Jis ne tik nebuvo reikalingas, bet ir nebuvo adekvačiai suprastas žmonių“, - apgailestavo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Paklausta, ar Seimo posėdžio stenograma iš principo gali tapti sceniniu kūriniu, politikė sakė: „Deja, taip“.

„Kartais pas mus spektaklių būna ir prastesnių, nei pasirinko minėti aktoriai. Tačiau, manau, reikėtų vengti tapti spektaklių herojais, nors kol kas, po šitų rinkimų, einama būtent šia linkme“, - kalbėjo viena Tėvynės sąjungos steigėjų.

Seimo narių diskusijos priminė tragikomediją

Italų režisieriaus R. Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ Tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“ buvo rodomas vos du kartus.

Tačiau, teatralų žodžiais, to pakako, kad skandalo įkarštyje liktų nepastebėta, jog masinės informacijos cenzūra yra draudžiama Konstitucijos, o prieš spektaklio svarstymus Seime nublanko teisės aktų pataisos bei nauji įstatymai.

V.Aleknaitės-Abramikienės įsitikinimu, spektaklio svarstymų Seime būtų buvę galima išvengti, „jei ne buvusio ministro Arūno Gelūno arogancija“.

„Mes net sapnuoti nesapnavome, kad visuomenėje gali kilti toks konfliktas, nes aš tuometiniam Kultūros ministrui rašiau mandagų laišką, kuriame tiesiog paklausiau, kodėl toks spektaklis atvežamas, ar tiesa, kas apie jį skelbiama viešojoje erdvėje. (...) Jis, žmogus, politikoje buvęs trumpai, nepratęs prie klausimų, tad sureagavo arogantiškai. Tai suaktyvino kai kuriuos Seimo narius“, - prisiminė politikė.

Tuo įsitikino ir Nacionaliniame dramos teatre Seimo „kūrinį“ klausę žiūrovai. Paklausti, kokiam žanrui ją priskirtų, DELFI kalbinti žmonės dažniausiai minėjo tragikomediją.

Vis dėlto, V. Aleknaitė-Abramikienės neįskaudino netgi teatro scenoje paviešintos jos asmeninio gyvenimo detalės, kad tą dieną į Seimą atėjo po mamos operacijos, dvi dienas nakvojusi ligoninėje: „Pas mus yra žodžio laisvė ir jie (aktoriai – DELFI) turi teisę tai interpretuoti“.

Tačiau politikė pabrėžė, jog savo pozicijos dėl spektaklio „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ nekeičia.

„Pirmas asmuo, atkreipęs dėmesį į spektaklyje peržengtas ribas, buvo Popiežius Benediktas XVI, - pabrėžė Seimo narė. - Galiu tik tiek pasakyti, jei Popiežius pasisako tokiu klausimu, tai niekada nebūna atsitiktinis dalykas. Skirtingai nei Lietuvos Seimas, įskaitant ir mane, jis bent jau stengiasi išvengti atsitiktinių sakinių“.