„DELFI Dėmesio centre" – buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Arūnas Valinskas.
– R. Karbauskis ketina trauktis iš „valstiečių" frakcijos seniūno pareigų. Kaip jūs tai suprantate, ponia Degutiene?
I. Degutienė: Suprantu, kad tai yra dar vienas papildomas jo manevras. Duodamas signalas mobilizuoti „valstiečių" frakciją. Jei kas galvoja kitaip dėl Pranckiečio atstatydinimo, jis duoda signalą, kad jis pasitrauks, tai bus visiška suirutė. Bet jei jis bus Seimo pirmininkas, ir frakcijoje bus tvarka. Nesvarbu, kas bus frakcijos seniūnas.
Antra mintis, jis nepasako, kad ketina tapti Seimo pirmininku – jis ir pavaduotoju sutiktų. Ši mintis man pasirodė irgi įdomi, kad žmogus nėra susitupėjęs ir negali susigaudyti, į kurią poziciją jis norėtų pretenduoti. Tai – irgi lengvas šantažas kitų vicepirmininkų atžvilgiu, nes šiai dienai iš valdančiosios koalicijos yra net keturi vicepirmininkai, du – iš socdarbiečių, nors frakcija labai mažytė – tik 7 žmonės. Ir du iš „valstiečių". Mums irgi duodamas signalas, kad jei nebalsuosite dėl Pranckiečio, jums gali liūdnai baigtis. Toks blefavimas kiekviename žingsnyje.
Kartais man susidaro įspūdis, kad žmogus pats save į kampą įvarė. Dar suprasčiau, jei 2016 m., kai susiformavo koalicija, būtų normalu: Skvernelis – premjeras, Karbauskis kandidatuoja į Seimo pirmininkus. Bet tada taip nebuvo. O dabar žiūrėsim, kas bus ketvirtadienį. Mane labiausiai domina, kokiais argumentais bus pateiktas Seimo nutarimas dėl Pranckiečio atstatydinimo. Konkretūs faktai. Ką jis ne taip padarė, kaip bus argumentuota.
Kitas matymas per tą savaitę, kai Karbauskis blaškėsi: iš vienos pusės, visą laiką apeliuojama į tai, kad yra koalicinė sutartis, ir dėl to reikia atstatydinti Pranckietį. Iš kitos pusės, tą pačią dieną nubėga pas liberalus ir sako: ponia Čmilyte, gal ateikite – būsite Seimo pirmininke. Tiems išminties pakanka, ir jie tikrai neina. Dar po poros dienų nubėga pas Palucką ir siūlo jau socialdemokratams. Argi čia koalicinės sutarties motyvas? Tuo labiau, kad Gediminas Kirkilas sako, kad nereikalauja šio posto.
Iš tikrųjų toks chaosas, sąmyšis. Šiai dienai visuomenei visas šis Seimas su šiomis peripetijomis jau kelia juoką. O mums, dirbantiems Seime, tai – juokas pro ašaras. Artėja biudžeto projekto pristatymas į Seimą. Pažiūrėkite, kiek gauname informacijos, kiek bus naujų mokesčių. Apie tai Seime – nė žodžio. Jokių diskusijų. Įsivaizduoju, kad šiandien valdančiosios daugumos klausimas numeris vienas turėtų būti mokesčių reformos klausimai. Turi koalicija susitarti, o dabar – per žiniasklaidą, padrikai. Išeina Kirkilas, sako: mes tam, tam nepritarsim. Tomaševskis dar kažkam nepritars, „valstiečiai" tarpusavy dar kažkam... Bus atneštas biudžetas su naujais mokestiniais įstatymų projektais. Jie bus atmesti. Tai koks lieka biudžetas? Grynai praktinis, kasdienis klausimas. Man rodos, kad šie klausimai labai rūpi visuomenei, nes tai paliečia absoliučiai kiekvieną Lietuvos gyventoją.
– Pone Valinskai, ar sutiktumėte su ponia Degutiene, kad čia visgi kažkoks Ramūno Karbauskio žaidimas, blefas? Ar visgi jis yra geras strategas – visada sugeba nukreipti dėmesį nuo svarbesnių dalykų, pavyzdžiui, biudžeto. Nuolat atkreipdamas dėmesį į save ir sukurdamas situaciją, kai visi diskutuoja tik apie tam tikrus dalykus?
A. Valinskas: Geras strategas visų pirma stengiasi nesivelti į mūšį, o jei mūšis – neišvengiamas, jį stengiasi baigti kaip galima greičiau. Ar žaidi šachmatais, ar kariauji politiniame lauke, tai yra visiškai tas pats. Ką sakė ponia Irena, kai kurie žodžiai visiškai atitinka, nes mes su ponia Irena ketverius metus dirbome.
Galiu apibendrinti labai paprastai. Skaitėte „Dvylika kėdžių"? Ten buvo toks personažas, kaip sakė „jis vogė ir jam buvo gėda". Ramūnas Karbauskis – atvirkščiai: jis meluoja, ir jam nėra gėda. Nes jis kiekvieną kartą pasako, kad „mus įpareigoja sutartis". Reikia patraukti Viktorą. Kodėl? Nes mums sutartis taip liepė. Po to nubėga pas liberalus, po to – kitur.
Realiai Seimo pirmininkas yra kaip šaškė ant lentos, ir nežinai, kurios jis spalvos – juodas ar baltas, ar jis jau į „damkes" eina, ar čia stovi. Ir jis pats stumdo, iš naujo perstato, paskui atsiranda dar raudonos, žalios šaškės – įvairiausių spalvų. Ir nesupranti.
Vienas dalykas, kai politikoje yra dvi besivaržančios stovyklos – pozicija ir opozicija – labai svarbus dalykas yra tam tikrų principų turėjimas. Ir vienai pusei, ir kitai. Tuos visus principus, kurių iki tol daugiau mažiau buvo laikomasi Seime, šioje kadencijoje tų principų apskritai nebėra, jų nebeliko. Nesupranti, pagal kokias žaidimo taisykles vyksta politinis gyvenimas.
– Yra Seimo statutas. Paaiškinkite man, kaip turėtų būti iš tiesų pagal Seimo statutą dėl Pranckiečio atstatydinimo? Ar jam galima pritaikyti pagal Seimo statutą kažkokius momentus, pagal kuriuos jį būtų galima patraukti? Ar galima patraukti Seimo pirmininką dėl to, kad taip nusprendė valdančiosios partijos lyderis?
A. Valinskas: Formaliai – taip. Reikalingas formalus pretekstas, o toliau tiesiog turi užtekti balsų. Lygiai taip pat, kaip ponia Irena pakeitė mane tame posėdyje. Nes mūsų frakcija sumažėjo dėl mūsų pačių kaltės tiek, kad turėdamas, deja, tik 7 frakcijos narius, negali užtikrinti sau reikiamos paramos. Ir tuomet įvyksta tam tikra rokiruotė, nes užima didžiausios frakcijos deleguota atstovė. Viskas, ir mes palaikėme.
Jeigu kalbama apie politinę valią, turi turėti pakankamai balsų, bet ne vieną balsą, kuris rėkia ant visų „eikim, balsuokim". Niekas neis.
I. Degutienė: Ta muzika tęsiasi jau keturis mėnesius, ir ji niekaip nepasibaigia. Tikiuosi, kad ketvirtadienį, kaip buvo žadėta, jau bus teiktas Seimo nutarimas. Kaip jie mobilizuosis, nežinau. Jis, aišku, labai gerai skaičiuoja ir įvairaus poveikio priemones dabar daro savo frakcijai, bet be jo frakcijos yra dar kiti koalicijos partneriai.
A. Valinskas: Tie patys Kirkilo socialdarbiečiai. Nes jiems buvo lyg pažadėta, lyg ne. Slaptas balsavimas – jie ateis, susilaikys, ir viskas.
– Čia ir klausimas: jei Pranckietis bus patrauktas, dar nereiškia, kad Karbauskis bus išrinktas.
A. Valinskas: Būtent.
I. Degutienė: Absoliučiai teisingai. Ir kitas dalykas – jei Pranckiečių atstatydina, ir kažkas pasiūlo Karbauskio kandidatūrą, greičiausiai – frakcija. Bet ar jis surinks 71 balsą slaptu balsavimu, niekas garantijos neduoda.
Šiandien prisiminiau kitą dalyką – Ramūnas Karbauskis yra vienintelis Seimo vicepirmininkas per trisdešimt nepriklausomybės metų, atstatydintas balsų dauguma. 72 žmonės balsavo už jo atstatydinimą. Bet jis visuomet turi poziciją žmogaus, ieškančio užnugario arba stovinčio už užuolaidos ir visiems vadovaujančio. Tada jo širma buvo ponia Prunskienė. Ir jis galvojo, kad jei turi Prunskienės asmeninį užnugarį, nėra jokių šansų, kad jį kažkas Seime gali imti ir atstatydinti. Taip ir įvyko.
Tada tos svajonės būtų suprantamos: pabandysiu į Seimo pirmininkus, jei nepavyks, tada pabandysiu į vicepirmininkus.
A. Valinskas: O kas tave teiks, jei nėra Seimo pirmininko?
I. Degutienė: Niekas tavęs ir nepateiks. Beje, ir vicepirmininkus lygiai taip pat renka Seimas slaptu balsavimu.
A. Valinskas: Kita vertus, ir tie patys socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei matys progą, kad gali Karbauskio rinkėjų akyse jį pažeminti, Pranckiečio atstatydinimas bus galbūt tik žingsnis tam, kad Karbauskio neišrinktų. Įsivaizduojate, partijos lyderis, ir staiga – niekas. Ne frakcijos lyderis. Trejus metus pūtėsi kaip varlė prieš dalgį, ir nieko nebeišeina.
– Ko gero, čia yra pagunda labai didelė ir opozicijai įgelti Karbauskiui? Ir to nepadaryti būtų visiškai neprotinga. Nors jūs, ponia Degutiene, labai raginote jį eiti į Seimo pirmininkus.
I. Degutienė: Raginau, nes jis tai turėjo padaryti dar prieš trejus metus. Jis to nepadarė. Dabar susiprato, kad gal tada klaidą padarė. Iš vienos pusės, gerai, kad žmogus susiprato. Bet kadangi nelabai tikiu, ką Karbauskis kalba, man kyla tokios abejonės. Visada reikia žiūrėti į retrospektyvą. Kai pasižiūriu į retrospektyvą, kai jis taip ramiai, įtaigiai visiems sakė, kad visi treji rinkimai yra laimėti, nes jie taip buvo pasižadėję. O iš esmės visi treji rinkimai pralaimėti. Žinote, kaip sakoma. Gal žmogus turi ekstrasensinių savybių, nori įtikinti, daug kartų pakartoja, ir pradedi tikėti.
A. Valinskas: Čia – antikvarinės Kašpirovskio šaškės.
– Juokas juokais, o galbūt jis tikrai retrospektyviai mąsto ir galvoja apie 2020-ųjų metų rinkimus. Ir tam tikri jų sprendimai, kaip, tarkime, siūlymas opoziciniams socialdemokratams užimti vieną ar kitą postą irgi yra tam tikras pamąstymas, kad galbūt socialdemokratai gali turėti kažkokių reikalų su Skverneliu ateityje.
A. Valinskas: Jis yra azartiškas, bet jis tikrai nėra kvailas lošėjas. Negi galvojat, kad Karbauskis tikrai įsivaizdavo, kad, likus metams iki rinkimų, pasiūlys Palucko socialdemokratams eiti, ir jie eis? Na, tikrai jis nėra kvailas žmogus. Kodėl jis taip elgiasi, nežinau. Galbūt yra desperacija, kai žmogui iš neturėjimo ką veikti norisi daryti bet ką. Toks vaizdas, kad nori padaryti bet ką, nesvarbu, kas bus pirmininkas, kad tik nebūtų Pranckiečio. Ir žmonės mato, kad opozicija dirba savo darbą, pozicija turi dirbti savo darbą.
Bet dabar pagrindas ne kaip biudžetą priimsime. Be to, ponia Irena nepaminėjo, kad dėl biudžeto dar reikalingos konsultacijos su prezidentūra, kuri pateikia labai daug įvairiausių mokestinių dalykų. Mes pradėsime kurti gerovės valstybę, tai šioje vietoje Karbauskis, nuėjęs į Seimo pirmininkus, jis turėtų būti oficialiai ne frakcijos narys, ir atotrūkis turėtų būti milžiniškas. Reiškia, dirbant per atstumą, jo įtaka frakcijoje mažėtų, ir bijau, kad jau pavasarį jis jos nebesuvaldytų. Tai – labai didelis pavojus.
– O jūs manote, kad jam naudinga, likus metams iki rinkimų, užimti tokį postą? Mes kalbėjome, kad jis visada vengia atsakomybės ir jam patogiau vairuoti nuo galinės sėdynės, ir staiga jis tampa Seimo pirmininku, kas reiškia didesnį viešumą jam pačiam, iškėlimą klausimų, kurie nėra atsakyti.
A. Valinskas: Manau, kad jis šioje vietoje, kaip geras lošėjas, grasina turintis rankovėje tūzą, kurį tuoj ištrauks. Klausimas, ar jis turi tą tūzą, ir apskritai – ar turi tą rankovę. Nes tas lakstymas nuo socdarbiečių, socdemų, liberalų aplink ratu, dar ir pas konservatorius gal tuoj atbėgs irgi rodo tam tikrus dalykus.
Mano pasiūlymas būtų nepriklausomas žmogus, laisvas kaip Kuba, Viktoras Pranckietis, gali atstovauti viso Seimo darbą, niekas čia negriūna. Užsiimkime savo frakcijos reikalais...
– Kaip elgtumėtės V. Pranckiečio vietoje?
A. Valinskas: Aš jam ir patariau, kad jis jokiu būdu negali atsistatydinti. Labai paprastas tekstas, kurį aš pasakiau 2009-aisiais: jūs mane išrinkote, jūs mane ir atstatydinkite. Ne taip, kaip liepė Viktoras Uspaskichas Vydui Gedvilui. Dabar atsirado dar vienas Karabasas Barabasas, kuris liepia kaip savo lėlių cirke: jūs pasitraukit, mes nupirkome naujų lėlių. Taip negalima.
– Jei kalbėtume apie Seimo pirmininko postą kaip instituciją, ar, jūsų manymu, žvelgiant ne tik į šią situaciją, o apskritai pastarųjų ne vienerių metų situaciją, ar šis postas nėra per daug devalvuotas, per daug sukompromituotas, kaip manote?
I. Degutienė: Mano manymu, einame žemyn. Ta tendencija, kuri vyksta Seime, jaučiasi ir visuomenėje. Bent jau aš tai matau. „Na ir kas čia tas Seimo pirmininkas? Na, vienas žmogus, pirmininkaujantis posėdžiams, ir tuo jo darbas baigiasi."
– Seimo pirmininkas pagal Konstituciją – antras žmogus valstybėje po prezidento.
I. Degutienė: Taip, bet net pas mus žiniasklaidoje jis kažkodėl trečias. Antras visada yra premjeras. Nors ta pati Vyriausybė yra atskaitinga Seimui. Be Seimo nei premjerą turėsi, nei Vyriausybės programą patvirtinsi. Jei Seime bus balaganas, jis lygiai toks pats bus Vyriausybėje.
Dabar maždaug taip ir gyvename. Seime – nestabilumas, bet Vyriausybėje taip pat matau nestabilumą. Jau ir žiniasklaida atrado, kad prieš metus premjeras dievagojosi, kad daugiau mokesčių reformų jokių nebus. Galų gale, kaip verslas reaguoja. Nauji metai ant nosies, dabar gali kažkokie mokesčiai atsirasti. Žmonės strateguoja ir planuoja bent jau metams į priekį.
Brexitą visi pamiršo. Jau tiek estai, tiek latviai turi Brexito atsitraukimo planą, atskirą fondą, nes bus ir finansinės pasekmės. Nes kaip matosi ir jaučiasi, Brexitas nebus palankus. Bus taip, kaip jų Vyriausybė ir Borisas Johnsonas yra numatęs. O mes apie tai nieko nekalbame, jokių rezervų nekaupiame, ieškome naujo Seimo pirmininko. Tuo tarpu ekonomistų prognozės, kad ekonomikos augimas lėtėja... Iškart skaičiuokite, galvokite. Visi kaip užrištomis akimis.
– Grįžtant prie Seimo pirmininko, koks scenarijus pagal statutą, jei Pranckiečio nepavyksta atstatydinti?
A. Valinskas: Pusę metų nėra balsavimo.
– O ne pagal statutą, koks galimas politinis scenarijus? Jei Karbauskis kandidatuoja, jo neišrenka?
A. Valinskas: Tuomet pareigas eina pirmoji pavaduotoja.
I. Degutienė: Taip, bet pirmiausia palaukime ketvirtadienio. Suprantu, kad jei Pranckietis nebus atstatydintas, jis lieka Seimo pirmininku – pusę metų nieko negali daryti, o paskui lieka mažiau nei pusė metų.
A. Valinskas: Kalbėjau su ponu Viktoru, man jis sakė, kad jį taip užkniso tie buvusio studento pokštai, kad jis pats ketino kalbėti su valdybos nariais, kad būtų skatinamas balsavimas ir būtų aišku: arba jis dirba Seimo pirmininku, arba renkamas naujas. Manau, kad jam palengvės bet kuriuo atveju. Ar Seimui darbas palengvės? Tikrai ne. Nes ten bus dar visokiausių dalykų ir intrigų.
I. Degutienė: Turiu abejonių, kadangi Gediminas Kirkilas yra patyręs ir labai išmintingas politikas. Jei jis sako, kad nenori to posto, jei bus atstatydintas Pranckietis, nežinau, galbūt ir socdarbiečiai ims šitą postą.
A. Valinskas: Bet realiausiai gali būti, kad nei tie, nei tie nepalaikys savo lyderių – nei Kirkilo, nei Karbauskio, ir liks pirmoji Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė. Klausimas, kiek laiko pagal statutą ji gali eiti pareigas – ar visus metus iki pabaigos, ar trumpiau.
I. Degutienė: Laikinai eiti pareigas ji gali iki pabaigos – tol, kol atsiras nauja kandidatūra. Bet greičiausiai tokiame sąmyšyje kandidatūra gali ir neatsirasti.