„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė B. Valionytė.
Pasak jos, nors K. Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
„Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.
Pasak jos, kaip ekonomistas ir dėstytojas K. Glaveckas puikiai valdė žodį ir sugebėdavo ekonominius dalykus paaiškinti itin paprastai bei aktyviai prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos.
„Būdamas lyg ir kitoje pusėje, bet iš tikrųjų tai buvo vienas frontas ir ėjimas į Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo B. Valionytė.
Pasak jos, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“.
„Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.
Kalbėdama apie jo tolesnę politinę veiklą, B. Valionytė priminė, kad tai ilgiausiai nepriklausomoje Lietuvoje Seime dirbęs politikas, rinktas visas kadencijas nuo pat Aukščiausiosios Tarybos laikų.
„Tai buvo politikas, sėdintis savo rogėse. Jis mokėjo valdyti auditoriją, mokėjo ją patraukti, jis mokėjo paprastai su ja kalbėti ir labai daug pasakyti, kad visi suprastų“, – sakė ji.
Pasak B. Valionytės, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas ėjo, K. Glaveckas „visada buvo labai paprastas, atviras ir nuoširdus“.
K. Glaveckas dirbo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
1998–2000 metais jis buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po pastarųjų Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.
1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.
1972–2000 metais jis dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 metais K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais jis tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete.
1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Jis yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.