Vos birželio 30–ąją pasibaigus pavasario sesijai, parlamentarai ir vėl sugrįžo į Seimo rūmus – sušaukta neeilinė sesija. Numatomų posėdžių darbotvarkėje vietos atrado įvairūs rinkimų kodekso, užimtumo įstatymo klausimai, tačiau dėmesio centre – Suomijos ir Švedijos narystė NATO. Prezidentas Gitanas Nausėda skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystės protokolus.
Politikai sutaria – joms tapus NATO dalimi, sustiprėtų ne tik atskirų šalių, bet ir viso Baltijos regiono saugumas.
„Rusijos invazija į Ukrainą matyt, kad privertė ir visuomenės narius truputėlį įvertinti iš naujo tą saugumo situaciją. Ir nors abi šalys yra tikrai pakankamai stiprios ir dėmesio gynybai skiria nemažai, ir patirties tos turi – ypatingai Suomija“, – trečiadienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Suomija ir Švedija gali reikšmingai pasitarnauti kaip atgrasantys veiksnys Baltijos šalių gynyboje.
„Atsiranda pridėtinė vertė ir tame, kad turbūt apie 1600 kilometrų pailgėja siena Rusijos su NATO, ko jie visada stengėsi išvengti“, – savo ruožtu sakė opozicijos atstovas Saulius Skvernelis.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad gynybiniais pajėgumais, švedai ir suomiai yra panašūs – visgi, plėsti karinę parengtį reikės.
„Žinant NATO poreikius, kad kiekvienais metais bus didinama parengtis NATO pajėgumų, o NATO pajėgumai bendri sumetami visų šalių narių – tame tarpe ir Lietuvos – ir būsimų narių taip pat, tai sausumos pajėgas šioms šalims reikės vystyti nemažiau negu Lietuvai“, – teigė ministras.
Ir nors dauguma politikų džiaugiasi NATO plėtra, Seimo salėje neišvengta karštų diskusijų dėl Švedijos ir Suomijos narystės perspektyvų. Daliai parlamentarų ramybės neduoda Turkija – Ankara ilgą laiką priešinosi Skandinavijos šalių narystei ir dėl Aljanso plėtros sutiko tik po sunkių derybų.
„Turkijos iškelti klausimai su Suomija ir Švedija buvo sureguliuoti trišaliu memorandumu, kuris nustato tam tikrus bendradarbiavimo principus įvairiais klausimais – kova su terorizmu, ginklų tiekimas“, – Seimo salėje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Kiti svarstant tarptautinės politikos klausimus Seimo salėje pasigedo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.
„Man toks nusistebėjimas – kodėl šio klausimo nepristato užsienio reikalų ministras? Gal žinote, kur jisai?“ – stebėjosi opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime Arvydas Nekrošius.
„Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis šiuo metu yra komandiruotėje Nyderlanduose. (…) Ministro komandiruotė buvo suplanuota iš anksto, to renginio data buvo žinoma daug anksčiau“, – tikino viceministras E. Meilūnas.
Tuo metu regionų frakcijos nariui Valdemarui Valkiūnui ir Švedija, ir Suomija pasirodė kaip nepatikimos Lietuvos partnerės. Politikas liejo nuoskaudas ir dėl švedų iš Biržų išvežtų patrankų.
„Kas mums yra Švedija? Tai ne tik bankai monopolistai ar Lietuvos miškų medkirčiai. Švedai – tai tie, pasak istorikų, kurie garbina vikingus, plėšikus ir žmogžudžius. Neaišku, kuo jie buvo geresni už Antrojo Pasaulinio karo SS’ininkus, fašistus, holokausto organizatorius. Švedai istorijoje žinomi kaip grobuonys ir plėšikai“, – savo mintis dėstė V. Valkiūnas.
Panašiai V. Valkiūnas kalbėjo ir apie suomius. Tokių pasisakymų valdantieji nepraleido pro ausis ir bandė parlamentarą sudrausminti.
„Kolega, aš siūlau savo nuomones reikšti kur kas atsakingiau Seimo salėje“, – ragino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, jog jam gėda klausytis kolegos V. Valkiūno.
„Tiesiog gėda klausytis, kaip jūs savo asmeninę kažkokią patrankų vendetą pervadinate į visos Švedijos ir Švedijos politikos“, – sakė jis.
„Aš su džiaugsmu konstatuoju, kad Rusijos įtakos agentų intelektinis lygis pastaruoju metu yra labai smukęs“, – savo ruožtu sakė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
„Kažkaip nenorėjau kalbėt, bet vis dėlto priminsiu kolegai, kad kaip tik Suomijoj palaikymas NATO narystei yra toks, kad dažna NATO šalis galėtų tiktai pavydėti“, – dar pridėjo premjerė I. Šimonytė.
Švedijos ir Suomijos narystės NATO protokolai įsigalios tada, kai visos Aljanso narės praneš Vašingtonui, kad juos ratifikavo.