Pagal Seimo statutą, projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe gali pateikti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
Toks projektas Seime nagrinėjamas taip pat kaip interpeliacija ministrui pirmininkui, kas reiškia, jog ministras pirmininkas stoja į Seimo tribūną ir atsakinėja į Seimo narių klausimus.
Seimo nariai taip pat gali klausinėti visų ministrų.
Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu už balsavus ne mažiau kaip 71 parlamentarui.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau šią savaitę pareiškė, jog neis tikrintis pasitikėjimo šiame Seime.
„Aš tikrai neisiu į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška tikrintis pasitikėjimą Seime, kai problema yra aiškiai Seimo, nors ne vienas Seimo narys ir ne vienas politikas bando savivaldoje kažkada įvykusius dalykus paversti Vyriausybės problema, tarsi čia yra Vyriausybės problema“, – žurnalistams komentavo ji.
„Šitame Seime penkiasdešimti keli žmonės, kurie yra buvę tarybos nariai, yra daugiau negu 100 Seimo narių, kurie naudoja parlamentines lėšas ir kurių naudojimas dar nėra turbūt iki galo ištirtas ir įvertintas, ir tikrai man nėra ko ateiti į Seimą ir atsiklausti, ar Seimas manimi pasitiki“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė pažymėjo nekeičianti savo pozicijos: pirmiausia reikia skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, o, jei tam nebūtų pritarta, – inicijuoti Vyriausybės atsistatydinimą.
Koreguos projektą, kad palaikytų ir valdantieji
„Valstiečiams“ tokia įvykių eiga nepriimtina, jie nori skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Mano siūlymas bus pateikti Seimo nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe, tai yra panaudoti tą patį paprasčiausią straipsnį, kur reikia 71 balso. Jeigu toks sprendimas būtų, prezidentas galėtų paskelbti neeilinius rinkimus“, – „valstiečių“ posėdyje kalbėjo partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Mes esam parengę nutarimą. Jame, aišku, konstatuojamojoje dalyje reikia, galbūt, taisyti, nepalikti jokių užuominų apie tai, kaip nesėkmingai dirbo valdantieji, apie politinę kultūrą – tai pasilieka mūsų galvose ir visų žmonių žinojime. Toks nutarimas turėtų būti toks, kad jie (valdantieji – Delfi) galėtų už jį balsuoti“, – tęsė politikas.
Visi kiti keliai, kuriuos siūlo konservatoriai, jo nuomone, yra arogantiški.
„Kai kam perkaito galvos ir [turime] pasiūlyti planą, kaip viską stabilizuoti. Mūsų tas siūlomas nutarimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, mano galva, yra tas planas, nes iš tikrųjų, kai šalyje ekonominė dar ne krizė, bet padėtis blogėja, kai žmonėms gyvenimo kokybė irgi atrodo, kad blogės, kai turim karą prie Lietuvos sienų, užsiiminėti štai tokiais dalykais, kokiais užsiiminėja du asmenys valstybėje Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, yra mažų mažiausiai neatsakinga“, – antrino Seimo „valstietis“ Giedrius Surplys.
Jo vertinimu, pirmalaikiai rinkimai būtų „didžiulis sukrėtimas valstybėje“.
„Tai, ką mes siūlome, yra, paprastai pasakysiu, atsivėdinti galvas ir I. Šimonytei, kuri jau pažadėjo, kad atsistatydins, [reikėtų] tiesiog paimti ir atsistatydinti perkraunant Vyriausybę ir į NATO samitą, kitus Lietuvai svarbius įvykius tiesiog ateiti su veikiančia Vyriausybe, kurios įsipareigojimai galiotų tiek prieš NATO samitą, tiek ir po NATO samito“, – dėstė G. Surplys.
Bus registruojamas projektas dėl pirmalaikių rinkimų
Seime „valstiečių“ frakcija turi 19 atstovų.
Reaguodamas į galimo piktnaudžiavimo išmokomis savivaldybėje skandalą ir raginimus trauktis trims ministrams, praėjusią savaitę posėdžiavęs konservatorių prezidiumas suformavo tris sprendimus: konservatorių frakcijai Seime rekomenduota pateikti ir siekti priimti savivaldybių tarybų veiklos išlaidų reglamentavimo pokyčius, kurie įvestų bendrą skaidrumo ir atskaitomybės standartą visose Lietuvos savivaldybėse, artimiausiu įmanomu metu inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, tuo atveju, jei pastaroji iniciatyva nesulauktų palaikymo, svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Pirmasis apie tokius galimus sprendimus užsiminė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vėliau minėtus planus patvirtino ir premjerė I. Šimonytė.
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO samito“, – žurnalistams komentavo premjerė, kurią cituoja LRT.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų ketinama registruoti šią savaitę.