Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyta, kad balandžio mėnesį planuojama Seime svarstyti aplinkosaugininkų sistemos reformą. Siūlomi pakeitimai: sumažinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų skaičių įsteigiant vieną instituciją – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekciją vietoje šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių 9 institucijų (8 regionų aplinkos apsaugos departamentų ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, kuri buvo įkurta tam, kad kontroliuotų aplinkosaugininkus).
Panašūs pasiūlymai buvo svarstomi ir praeitos kadencijos Seime, tačiau reformos įgyvendinti nepavyko. Viešojoje erdvėje dažnai pripažįstama, kad dabar aplinkosaugininkams trūksta kontrolės. Skirtinguose regionuose veikia 8 departamentai, kurie veikia savarankiškai ir nėra pavaldūs jokiai institucijai, taigi ir kontroliuoti arba perpatikrinti aplinkosaugininkų sprendimų nėra galimybės. Teigiama, kad tai didina korupcijos grėsmę.
Praeitos kadencijos Seimas pasipriešino
Praeitos kadencijos ministerijos vadovybė įsteigė Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT). Prie institucijos buvo planuota prijungti regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD), kad šie nebūtų savarankiški vienetai.
Tačiau tokiai iniciatyvai pasipriešino Seimas, kuris ne tik nepritarė VAAT ir RAAD jungimui, bet ir iš VAAT atėmė kontrolės funkcijas. Taip įstaiga neteko pagrindinių funkcijų, dėl kurių ir buvo įsteigta.
Taigi iki šiol RAAD yra niekam nepavaldūs ir veikia savarankiškai, o VAAT tarnyba sumažėjo ir nebevykdo svarbių darbų bei negali kontroliuoti aplinkosaugininkų. Dabar naujoji valdžia vėl atgaivino pasiūlymą šias institucijas sujungti.
Aplinkos ministras K. Navickas teigė, kad kol kas ministerija koncentruojasi į miškų reformą, o dėl aplinkosaugos sistemos pertvarkos tikslūs sprendimai, reformos ir diskusijos prasidės vėliau, tačiau tokia reforma yra svarstoma.
K. Mažeika: nėra, kas iš viršaus galėtų prižiūrėti ir kontroliuoti aplinkosaugininkus
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, „valstietis“ Kęstutis Mažeika DELFI teigė, kad aplinkosaugininkams reikia daugiau kontrolės.
„Tą mintį aš girdėjau ir kitą savaitę planuoju pasikviesti visų RAAD'ų vadovus, išgirsti juos. Kiek žinau, kiek teko apsilankyti, kai kur, jie yra padarę labai dideles investicijas ir ta infrastruktūra yra atnaujinta, laboratorijos įkurtos. Jeigu kalbame apie vieną centrinį vienetą, tai gali būti prasilenkiantys su realybe dalykai. Noriu susitikti ir pasikalbėti su jais, kur ir kokiam lygmenyje mes galime optimizuoti“, - kalbėjo K. Mažeika.
Pasak Seimo nario, RAAD'ams reikia daugiau kontrolės: „Galiu pasakyti apie kontrolę, tai kažkiek kontrolės tikrai reikia, nes jie iš tikrųjų dabar yra visiškai savarankiški. Turiu tokį konkretų pavyzdį Kazlų Rūdoje, kur buvo į upę išsilieję skalbimo milteliai, atsirado putos (Atsitiko didžiulė ekologinė nelaimė Šešupės upėje - DELFI). Čia metų senumo įvykis, bet aš pasidomėjau, dabar atnaujino tą bylą ir žiūrim, kad ten iš tikrųjų RAAD'as turi visas galimybes tą procesą užvilkinti ar kažkaip užgesinti. Ir nėra, kas iš viršaus galėtų juos prižiūrėti ir kontroliuoti, tokių vietų tikrai yra. Kažkurioje vietoje tikrai turime sudėti saugiklius.“
Klaipėdos RAAD vadovas: nesame prieš reformą, bet ji turi turėti aiškų tikslą
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys DELFI teigė, kad kol nėra konkrečių gairių, sunku komentuoti reformą, jis teigė, kad kalbant bendrai, departamentų vadovai nėra nusiteikę prieš reformą, tačiau ji turi turėti aiškų tikslą.
„Bendrai, mes kaip vadovai departamentų žinome, kad yra galimybė efektyvinti mūsų veiklą, žinome, kur tai galime padaryti ir esmės mes galime padaryti“, - kalbėjo A. Kairys.
Paklaustas, ar departamentai nesipriešins minėtai reformai, jis teigė, kad viskas priklausys nuo reformos tikslų: „Kiekviena reforma turi būti nukreipta į rezultatą. Jeigu mes siekiame rezultato: efektyvesnė veikla, aiškesni sprendimai ir skaidrumas, tai niekas dėl to negali priešintis. Mes turime aiškiai žinoti, ko mes tiksliai siekiame ir tikrai departamentai nesupriešins jokiai reformai ar pertvarkai.“
Klaipėdos RAAD vadovas taip pat teigė, kad ir įstatymai yra netobuli: „Dauguma mūsų veiksmų tampa neteisingi, nes mūsų įstatymai, tenka pripažinti, nėra tobuli. Daug nuostatų yra pakankamai neaiškių: tiek iš Seimo, tiek iš Vyriausybės, tiek iš ministerijos. Tas pastabas esame ne kartą išsakę. Yra dalykų, kuriuos galime išspręsti ne tik reforma, bet ir teisės aktus pakeisdami. Čia yra diskusijos klausimas, reikia diskutuoti apie tai.“