Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas, kuriuo siekiama apmokestinti Lietuvoje veikiančius bankus, Seime buvo pristatytas balandžio 20-ąją. Per pateikimą už jį balsavo 17 Seimo valstiečių, 2 balsavime nedalyvavo.
Projekto svarstymas įvyko balandžio 27-ąją, už jį balsavo 9 Seimo valstiečiai, kiti 10 frakcijos narių balsavime nedalyvavo.
Opozicijoje veikiantys valstiečiai Seimo posėdžiuose balsavo už bankų solidarumo mokestį nepaisant to, kad partijos lyderis R. Karbauskis aiškino, jog jo palaikyti nereikia.
„Šio sprendimo nereikia palaikyti vien dėl paties principo. Nes dabartinė valdžia vengia bet kokiu atveju šnekėtis su verslu. Ir ne tik bankų atveju – ir visos verslo bendruomenės atžvilgiu. Verslo bendruomenė ateina kalbėtis su šešėline Vyriausybe (valstiečių sudaryta – Delfi), nors mes nieko pakeisti negalime, nes kitur jų neišklauso“, – anksčiau „Žinių radijui“ komentavo R. Karbauskis.
Valdžia, anot jo, nesikalbėjo su bankais dėl alternatyvų solidarumo mokesčiui, o tai esą reikėjo daryti.
„Lietuvoje bankai taiko tikrai aukštas palūkanas, tikrai įkainiai dideli, lyginant su kitomis ES šalimis. Buvo galima ieškoti kompromiso ir sutarti dėl to, kas iš tikrųjų būtų naudinga Lietuvai. Bet to bandymo nebuvo, vietoje šnekėjimo su bankais valdžia nuėjo į sprendimą, kad bus įvestas mokestis ir paimti pinigai“, – dėstė partijos pirmininkas.
Norkienė: pozicijos gali būti skirtingos
„Viskas, ką valstybė paims iš bankų, bus perkelta ant Lietuvos gyventojų ir verslo per didesnes palūkanas. Tai akivaizdu, nes nėra jokių saugiklių, kad taip neatsitiks. Ir bankai sako labai atvirai ir aiškiai – jeigu jiems uždės papildomus mokesčius, pasiims per aplinkui. Kaip girdžiu, tas atvirai sakoma, kai šnekama apie įmonių kreditavimą“, – iniciatyvą kritikavo R. Karbauskis.
Seimo valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė Delfi patvirtino, kad frakcija pritaria siūlomam bankų apmokestinimui.
„Kaip ir pritariame su ta intencija, kad tai skiriama gynybai ir kad tai yra laikina“, – teigė politikė.
Pažymėjus, kad partijos pirmininkas yra išsakęs kitokią poziciją, A. Norkienė teigė, kad su juo apie tai kalbėtasi nebuvo.
„Mes su partijos pirmininku nediskutavome apie šį mokestį. Frakcijoje mes turėjome diskusiją ir pas mus nuomonės irgi šiek tiek išsiskyrė, bet didžioji dauguma, kaip ir matėte balsavimuose, palaikė <...>, galbūt buvo tokių, kurie nebalsavo“, – dėstė A. Norkienė.
Normalu, pasak jos, kad politikų nuomonės tam tikrais klausimais išsiskiria:
„Manau, kiekvienas turime savo nuomonę ir pozicijos gali būti skirtingos.“
Ąžuolas: pirmininkas nėra labai giliai įsigilinęs
Delfi kalbintas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, valstietis Valius Ąžuolas plačiau paaiškino, kodėl palaiko bankų solidarumo mokestį.
„Bankai jau dabar turi didžiulę naudą, jie nemoka PVM, jiems taikomas 0 proc. tarifas. Aš ir Bankų asociacijos vadovei siūliau, gal jie sutiktų mokėti PVM tokį, kaip moka maisto gamintojai, paslaugų teikėjai, visi kiti ir, turbūt, nereikėtų kalbėti apie solidarumo mokestį. Tada būtų galima kasmet apie 400 ar 500 mln. eurų surinkti iš šitos lengvatos, jeigu ji nebūtų taikoma.
Dar kita medalio pusė – bankai turi tam tikras išimtis taikyti įvairius atidėjinius – jei dalis paskolos nesugrįžo, galima visą paskolą perkelti į atidėjinius ir taip susimažinti pelno mokestį. Tai dar viena jiems taikoma lengvata.
Ir, žinoma, <...> tai yra ne didžiulis bankų nuopelnas, kad buvo uždirbti tokie viršpelniai, o čia yra Centrinio banko veiksmų pasekmės. Europos centrinis bankas nusprendė bankams padovanoti pinigų visų europiečių sąskaita iš jų paimant, tai su tais dovanotais pinigais reikėtų nors dalinai pasidalinti su žmonėmis“, – argumentus vardijo Seimo narys.
Pažymėjus, kad valstiečių lyderio R. Karbauskio pozicija kita, V. Ąžuolas atkirto, kad pastarasis nėra įsigilinęs:
„Aš dirbau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Aš žinau tas visas smulkmenas, detales, visus niuansus, kokias lengvatas taikome ir kitus dalykus. Pirmininkas dirbo kitoje srityje, dirbo Kultūros komiteto pirmininku, tai jis nėra labai giliai įsigilinęs į tuos klausimus.“
Karbauskis: frakcijai meluojama
Delfi kalbintas R. Karbauskis sakė su frakcijos kolegomis nesikalbėjęs apie bankų solidarumo mokestį. Jo manymu, kolegos balsavo už apmokestinimą, nes patikėjo premjerės „melais“.
„Mes šito klausimo neaptarinėjom frakcijoje, aš sakiau, kaip man atrodo. Šitoje situacijoje frakcija, matyt, kad pasielgė taip, kaip jie manė tuo momentu tinkama“, – svarstė jis.
„Aš suprantu, kodėl taip frakcija galėjo pasielgti – dėl to, kad jiems meluojama. Seimo salėje atsistoja premjerė ir jiems tiesiai meluoja. Suprantama, kada žmonėms yra meluojama, jiems gali atrodyti truputį kitaip“, – pridūrė partijos lyderis.
Su frakcija, anot jo, dėl padėties reikės kalbėtis.
„Pasišnekėsime. Aš tą tikrai padarysiu kitos savaitės pradžioje. Pašnekėsiu apie tai, kad jie išsakytų tą, ką aš bandau pasakyti ir jums, kad kelias pasirinktas truputį ne tas.“
Be to, politikas pažymėjo, kad pataisos dėl mokesčio dar nepriimtos:
„Galbūt dėl to ir nekláusė mano nuomonės taip prieš balsavimą, kadangi ne ta fazė <...>. Bet kokiu atveju, net jei frakcija balsuos kitaip priėmimo stadijoje, tai sprendimo nepakeis, nes dauguma turi daugumą, jiems jokių problemų nėra. Jie, aišku, įtikins dar kažką, jeigu jiems reikės.“
R. Karbauskio įsitikinimu, bankai įvestą mokestį galiausiai perkels ant verslo ir gyventojų pečių, ir apie tai, jo teigimu, būtina perspėti iš Seimo tribūnos.
„Aš šnekėsiuosi kitą savaitę [su frakcija], grįš kaip tik po šitos savaitės, tokio tarpo Seimo nariai, ir aš šnekėsiuosi labai aiškiai, kad nebent jie turi apie tai šnekėti iš tribūnos, kad taip gali įvykti. Jeigu taip įvyks, visą atsakomybę prisiima šita valdžia, kuri siūlo sprendimus nebandydama šnekėti [su bankais]“, – komentavo R. Karbauskis.
Mano, kad valdžia užsiima ne tuo
Valdžia, jo įsitikinimu, turėtų ne mokesčius įvedinėti, o tartis su bankais dėl mažesnių paslaugų ir operacijų įkainių, mažesnių palūkanų.
„Realiai valdžiai reikia tuo užsiimti, kaip padidinti konkurenciją, arba kaip sugebėti susitarti su bankais, kad paslaugų įkainiai ir palūkanos būtų adekvačios mūsų kaimynystėje. Realiai tai pradeda atsiliepti ir ekonomikai, jau nešnekant apie žmonių gyvenimą“, – teigė politikas.
Seime bankų solidarumo mokestį palaiko valdančiųjų konservatorių frakcija ir opozicinės valstiečių, darbiečių, demokratų, socialdemokratų frakcijos, Mišri Seimo nario grupė, apmokestinimui nepritaria dauguma valdančiųjų Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Laisvės frakcijos narių.
Planuojama, kad įvedus bankų solidarumo mokestį bus surinkta apie 410 mln. eurų, lėšas ketinama skirti karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
Iniciatyvos tokį mokestį įvedinėti ėmėsi Vyriausybė argumentuodama, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnas neplanuotai išaugo Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas.
Oponentai teigia, kad siūlomas mokestis blogins Lietuvos investicinę aplinką, baiminamasi, kad tai taps precedentu ir ateityje bus apmokestinami kiti sėkmingai veikiantys sektoriai.