Šiems įstatymų pakeitimams Seime liejosi griežta kritika – oponentai kritikavo, kad jie akivaizdžiai skirti vienai politinei jėgai, be to, neatsižvelgiama į kitus niuansus.
„Esu matęs daug nesąmonių, bet šita peržengė visas ribas, net ir padorumo. Matau daug sisteminių trūkumų šitose pataisose. Pasirodo, Europos parlamento rinkimai nebereikšmingi, turbūt dėl to, kad socdarbiečiai juose nedalyvaus? Ar dėl to, kad valstiečių rezultatai buvo blogi ir gadina statistiką?“, –sakė Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.
Jis taip pat tokias pataisas pavadino manipuliacija, mat viską norima spręsti tik pagal frakcijas Seime arba narius savivaldybių tarybose, o ne pagal tai, kiek žmonių balsų gavo partijos. E. Gentvilas atkreipė dėmesį į didžiųjų miestų ir regionų skirtumus – Vilniuje tam, kad patektum į tarybą arba būtum išrinktas į Seimą, reikia surinkti kur kas daugiau rinkėjų balsų nei mažesniuose miestuose.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos narys Juozas Olekas sakė, kad šį įstatymą reikėtų pavadinti LSDDP frakcijos įstatymu.
„Pavadinimas „politinė korupcija“ visiškai atitinka šį įstatymo projektą. Visi matote, tai skirta tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųjų. Ir kadangi jie negavo rinkėjų pasitikėjimo, jiems reikia užtikrinti finansinę paramą“, – sakė J. Olekas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas kalbėjo, kad Konstitucijos teismas ne kartą nustatė, jog priiminėjimas įstatymo vienam konkrečiam subjektui prieštarauja Konstitucijai. J. Sabatauskas šias įstatymo pataisas taip pat atvirai pavadino politine korupcija.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narys Jurgis Razma taip pat aštriai sukritikavo šias pataisas. Anot jo, naujoji tvarka neatsižvelgtų į rinkėjų nuomonę. Politikas įsitikinęs, kad šios pataisos – valstiečių dovana socdarbiečiams. J. Razma teigė, kad jeigu tokios pataisos būtų priimtos, konservatoriai kreiptųsi į prezidentę, o prireikus ir į Konstitucinį teismą.
Parlamentarai kėlė klausimų ir dėl paramos tautinių mažumų partijoms. Neva nėra apibrėžta, kas tai per partija yra, nes visos partijos gali jaustis atstovaujančios tautinėms mažumoms.
Kritikos kliuvo ir įstatymo pataisas pristatančiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei. Jai buvo priekaištaujama dėl to, kad ji nenurodo, kiek konkrečiai komiteto narių balsavo už vieną ar kitą pasiūlymą.
Tuo metu socdarbiečių atstovas Juozas Bernatonis kritikavo dabartinę politinių partijų finansavimo tvarką. Be to, jis atmetė oponentų kritiką sakydamas, kad ir socdarbiečiai gavo visuomenės pasitikėjimą.
„Nejaugi manote, kad tie žmonės, kurie buvo išvaryti iš socialdemokratų partijos, nesurinko žmonių balsų? Jų frakcijoje (socialdemokratų – DELFI) nėra vienmandatininkų, jie yra mūsų frakcijoje. Tai nėra teisinga demokratijos požiūriu“, – sakė Seimo narys.
Sprendimas, ar šios pataisos judės toliau, dar nepriimtas - klausimo svarstymas atidėtas į vakarinį Seimo posėdį.
Nori keisti finansavimo tvarką
Šias pataisas valdantieji siekė priimti dar praėjusioje pavasario sesijoje, bet planus pristabdė opozicija, surinkusi parašus dėl ekspertinio vertinimo. Siūlomos pataisos nuo 2020 metų iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Kaip rašė naujienų agentūra BNS, tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms valstybės biudžeto asignavimai būtų didinami 1,5 karto.
Pataisas įvertinę ekspertai pateikė išvadą, kad jis neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.
Šį vertinimą atliko buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Darijus Beinoravičius. Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.
Socialdarbiečių parengtame projekte siūloma, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių. Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos.
Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų. Pataisas sukritikavusi Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara.
Projekto autoriai socialdarbiečiai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“, ir tokia tvarka esanti daugelyje Europos valstybių. Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.