Aplinkosaugininkų prašė nelįsti
R. Sakalauskas šiuo metu eina Aplinkos ministerijos vyr. patarėjo pareigas. Prieš tai jis buvo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Tiesa, dabar ši organizacija jau panaikinta. O prieš tapdamas tarnybos pavaduotoju R. Sakalauskas vadovavo Aplinkos apsaugos agentūrai.
Eidamas vadovo pareigas jis pasirašė raštą „Dėl ūkio subjektų patikrinimo plano koregavimo“, kuris buvo nusiųstas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD). Būtent šiuo raštu šiuo metu domisi Seimo Antikorupcijos komisija. Jos vadovas Vitalijus Gailius patvirtino, kad šiuo metu vyksta tyrimas, kuriuo aiškinamasi, ar tuometinis Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R. Sakalauskas neviršijo savo įgaliojimų sau nepavaldžiai institucijai nurodant aplenkti licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas.
Šiuo metu Aplinkos ministerija turi priekaištų licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kalbama apie jų kontrolės stoką ir galimą korupciją atliekų tvarkymo srityje. Tačiau kaip tik tada aplinkosaugininkai priminė jau minėtą raštą, kuris Vilniaus RAAD pareigūnams surišo rankas, nepaisant to, kad jie turėjo įgaliojimus atlikti patikrinimus.
„Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tinklapyje skelbiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymu, kuriame numatyta šių metų antrame ketvirtyje atlikti planinius licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų patikrinimus (aptikrinimo plano 128 – 131 eilutės). (…) Prašome iki 2013 metų birželio 5 d. pakoreguoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 metų ūkio subjektų patikrinimų planą, išbraukiant iš jo licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų patikrinimus“, - rašoma R. Sakalausko pasirašytame rašte.
Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad esą licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolę vykdo licencijas išduodanti institucija. Kitaip tariant, Aplinkos apsaugos agentūra.
Aplinkosaugininkai atsižvelgė į šį prašymą ir taip organizacijos išvengė pareigūnų patikrinimų. Tačiau šiandien Aplinkos ministerija konstatuoja, kad atliekų tvarkymo srityje klesti korupcija ir bando surasti kaltus.
Statinių vertė išaugo kaip ant mielių
Domintis Aplinkos ministerijos vyr. patarėju verta detaliau panagrinėti jo turto deklaracijas, pateiktas Mokesčių inspekcijai. 2014 m. jis nurodė, kad nekilnojamojo turto registre registruotų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė siekia 119488 Lt, statinių už lygiai tokią pačią sumą tais metais valdė ir jo sutuoktinė Gaudenta Sakalauskienė. Taigi sudėjus bendra statinių vertė – 238976 Lt. R. Sakalausko 2014 m. nurodyta žemės sklypų vertė – 19590 Lt, o sutuoktinės – 23996 Lt. R. Sakalausko kitų registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – 24300 Lt.
Taip pat sutuoktiniai deklaravo turintys ir piniginių lėšų. R. Sakalausko įvardyta suma siekė 64119 Lt, G. Sakalauskienės – 45200 Lt.
O štai 2015 metų turto deklaracijoje fiksuojamas gerokai išaugęs sutuoktinių turtas. R. Sakalauskas nurodo tokią nekilnojamojo turto registre registruotų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertę – 169488 Eur. Lygiai tokią pačią sumą deklaruoja ir jo žmona G. Sakalauskienė. Bendra sutuoktinių NT vertė 2015 metais sudarė 338976 Eur. Primename, kad 2014 m. NT vertė tesiekė beveik 70 tūkst. eurų.
Taip pat R. Sakalauskas 2015 m. deklaravo valdantis žemės sklypų už 4590 Eur. Jo sutuoktinės sklypų vertė – 8996 Eur. R. Sakalausko kiti registruoti daiktai, meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai įvertinti 24300 Eur. R. Sakalausko kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 2955 Eur. Jo žmona nurodė turinti daugiau lėšų – 10436 Eur.
Taigi bendras šeimos turtas per metus stipriai išaugo. Be to, 2015 metų deklaracijoje R. Sakalauskas nurodė 53000 Eur pasiskolintų ir negrąžintų lėšų sumą. Tačiau 2016 metų deklaracijoje nurodyta, kad paskola jau sumažėjusi 20000 Eur. Likutis – 33 tūkst. Eur.
Paskutinė R. Sakalausko pateikta turto deklaracija už 2016 metus. Naujesnių iki šiol nėra. Joje matyti, kad šeimos turtas per metus išliko beveik nepakitęs. Tiesa, šiek tiek sumažėjusi R. Sakalausko turima piniginių lėšų suma - 1439 Eur, kai 2015 m. nurodyta – 2955 Eur. G. Sakalauskienės piniginių lėšų 2015 m. taip pat sumažėjo. Ji nurodė turinti 3450 Eur, kai 2015 m. deklaravo 10436 Eur.
Patarėjas finansus laiko šeimos reikalu
Į kai kuriuos klausimus, kylančius vertinant turto deklaraciją, teoriškai atsakymus būtų galima rasti privačių interesų deklaracijoje, tačiau viešai R. Sakalausko deklaracijos rasti nepavyko. Paprašėme tai įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
DELFI kreipėsi į patį R. Sakalauską ir paklausė jo, kodėl per vienerius metus taip stipriai išaugo jo turtas? Ar 2015 metais buvo įgyta naujo nekilnojamojo turto ir jei taip - iš kokių pajamų? Taip pat pasidomėjome, iš kokių lėšų per metus grąžinta 20 tūkst. eurų paskolos dalies ir kas apskritai suteikė šią paskolą?
Vis dėlto konkrečiai atsakyti R. Sakalauskas nesutiko, taip pat nepaneigė, kad deklaracijose pateikta informacija galėtų būti netiksli: „Klausimai susiję ir su mano šeimos nariais bei kitais asmenimis, todėl, suprantama, teikti tokios informacijos negaliu. Bet kokiu atveju užtikrinu, kad jokių kitų pajamų, kaip nors susijusių su mano darbine veikla (be, žinoma, darbo užmokesčio), nei aš, nei mano šeimos nariai nesame gavę.“
Negavę konkrečių atsakymų iš paties R. Sakalausko DELFI informaciją perdavė Mokesčių inspekcijai ir paprašė ją įvertinti.
Ministerijos patarėjas: aplinkosaugininkai raštu galėjo ir nesivadovauti
Taip pat DELFI paklausė, R. Sakalausko, kodėl jis pasirašė raštą, adresuotą Vilniaus RAAD, kuriuo prašo pareigūnų netikrinti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Aplinkos ministerijos vyr. patarėjas prisiminė, kad tokį raštą tikrai pasirašė, bet aiškino, kad Vilniaus RAAD pareigūnai galėjo juo tiesiog nesivadovauti. Esą jie turi vadovautis įstatymais, o ne valdininkų raštais.
„Pagal viešojo administravimo įstatymą (VAĮ) ūkio subjektų kontrolę (santykius tarp kontrolės subjektų ir objektų) reglamentuoja tik įstatymai ir jų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai. Jokie raštai, skambučiai ar panašiai nieko uždrausti ar leisti kontrolę vykdančiam subjektui, šiuo atveju regioniniam aplinkos apsaugos departamentui, negali. Juo labiau RAAD niekada nebuvo pavaldūs Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Taigi RAAD privalėjo vadovautis teisės aktais, o ne raštu (taip pačiame rašte ir parašyta). Net jeigu teoriškai rašte būtų pateikta neteisinga informacija, su kuria nesutinka RAAD, RAAD galėjo raštą tiesiog ignoruoti arba galėjo atsakyti AAA, kad nesutinka, arba, jeigu abejojo – galėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kuriai, beje, ir yra tiesiogiai pavaldus, išaiškinimo. Jeigu kontrolę vykdanti institucija vadovavosi galimai neteisingu raštu, o ne jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais – tai jau tokios institucijos, o ne rašto problema. Bandymas „mistinės galios raštu” pridengti tikrąsias sistemines problemas atliekų sektoriuje kvepia absurdu“, - laiške redakcijai atsakė R. Sakalauskas.
Žmona sukasi aplinkosaugos versle
Nors tuomet pats pasirašė minimą raštą, dabar R. Sakalauskas sako, kad regioniniai aplinkos apsaugos departamentai visuomet privalėjo vykdyti atliekų sektoriaus kontrolę: „RAAD visada privalėjo ir privalo kontroliuoti atliekų tvarkytojus ir pačius gamintojus/importuotojus. Daug metų tai buvo ir yra RAAD veiklos prioritetas.“
Paklausus, ar jis pats nemano, kad turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už galimą trukdymą aplinkosaugininkams vykdyti kontrolės funkciją, R. Sakalauskas atsakė štai taip: „Dėl asmeninės atsakomybės, žinoma, prisiimu atsakomybę už visus savo sprendimus. Niekada dirbdamas valstybės tarnyboje nesu priėmęs neteisėtų sprendimų ir niekada jie nebuvo veikiami jokio asmeninio intereso.“
Dar vienas įdomus aspektas: R. Sakalausko žmona Gaudenta yra UAB „Daugėla“ akcininkė ir vadovė. „2004 metais įkurta įmonė, teikianti paslaugas teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos konsultavimo ir projektų administravimo srityse. Pagrindiniai mūsų užsakovai – Lietuvos Respublikos savivaldybės ir joms nuosavybės teise priklausančios įmonės, tačiau bendradarbiaujame ir su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis“, - taip internetinėje svetainėje pristatoma įmonės veikla.
Įmonė rengia dokumentus, kuriuos vėliau tvirtina arba atmeta Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojai. Pavyzdžiui, ši įmonė rengia teritorijų planavimo dokumentus, rengia ES fondų paramai gauti reikalingas paraiškas ir projektinius pasiūlymus, administruoja projektus ir pan.
Įmonės veiklos sritys iš dalies sutampa su įmonės akcininkės vyro, ministerijos vyr. patarėjo R. Sakalausko funkcijomis ministerijoje. Tarp pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų: dalyvauti organizuojant valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo bei aplinkos būklės vertinimo (monitoringo) sričių tikslų formavime ir įgyvendinime; rengti pasiūlymus ir teikti išvadas ministerijos vadovybei apie valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo bei aplinkos būklės vertinimo (monitoringo) srityse politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Raštą su prašymu netikrinti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų Vilniaus RAAD nusiuntęs ministerijos patarėjas ministerijos vadovybei šiuo metu padeda įgyvendinti valstybinės aplinkos apsaugos sistemos reformą.
DELFI R. Sakalausko paklausė, ar jis nemano, kad atsižvelgiant į vyr. patarėjo pareigas, aplinkosaugos pareigūnams gali būti sudėtinga nesuderinti žmonos įmonės parengtų dokumentų?
„Nemanau. Niekada nesikišau į žmonos darbinius reikalus ir niekam iš kolegų net nepasakojau apie žmonos veiklą. Labai tikiuosi, kad dauguma aplinkosaugoje dirbančių žmonių mane pažįsta (ir ne dėl to, kad šiuo metu esu ministerijos vyr. patarėjas), todėl žino, kad aš netoleruoju jokių protegavimų, išskirtinių sąlygų sudarymo ar pan., nesvarbu ar jie susiję su mano žmonos įmone ar ne, todėl neabejoju, kad nieko panašaus nėra“, - taip į klausimą raštu atsakė R. Sakalauskas.
Sutuoktinė - teista
Registrų centro DELFI paprašė UAB „Daugėla“ finansinių ataskaitų už paskutinius metus. Tačiau kaip redakcijos žurnalistams paaiškino Registrų centro darbuotojai, UAB „Daugėla“ finansines ataskaitas paskutinį kartą teikė už 2015 m. ir vėlesnės nėra pateiktos. Todėl sužinoti, kaip įmonei sekasi finansiškai, nėra galimybių.
Be to, alfa.lt skelbia, kad G. Sakalauskienė nuteista stambios korupcijos byloje buvusio Trakų rajono mero ir kitų rajono vadovų papirkimo byloje.
Taip pat DELFI užfiksavo, kad prie R. Sakalausko namo, esančio Didžiojoje Riešėje, yra galimai užimta valstybinės žemės. Informacija perduota Valstybinei žemės tarnybai. Jos atstovė Renata Remeikaitė DELFI informavo, kad dėl to pradėtas tyrimas.
Kad užimta valstybinė žemė, nepaneigė ir pats R. Sakalauskas: „Tvoros neliečiau nuo sklypo įsigijimo prieš 15 metų. Patikrinau - tikrai aptverta daugiau nei priklauso. Ačiū, kad atkreipėte dėmesį - susitvarkysiu, jokios svetimos žemės man tikrai nereikia.“
Antikorupcijos komisija atlieka tyrimą
Anot Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. Gailiaus, informacija apie raštą, kuriame nurodyta netikrinti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, buvo atskleista neseniai vykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Posėdžio metu aplinkos ministro paprašyta, kad šis įvertintų susiklosčiusią situaciją.
„Ministras savo kompetencijos ribose įvertins, ar toks sprendimas buvo būtinas ir ar tuo metu nebuvo sudarytos sąlygos formuotis šešėliui. Laukiame jo atsakymo – tikiu, kad jis yra principingas ir siekia sutvarkyti šį sektorių“, – teigia V. Gailius.
Paklaustas, ką mano apie R. Sakalausko ir jo žmonos nekilnojamo turto vertės šuolį, V. Gailius atsakė, kad tikrinti, ar pagrįstas toks turto pokytis, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija. Ši ir turėtų įvertinti turimus duomenis.
Ministras savo patarėją gina
Tuo tarpu aplinkos ministras K. Navickas teigė žinantis apie minimą R. Sakalausko pasirašytą raštą, tačiau jis nemano, kad tai yra priežastis, kodėl R. Sakalausku galėtų nepasitikėti. Ministras nemano, kad R. Sakalausko nurodymai Vilniaus RAAD galėtų būti priežastimi, kodėl šis turėtų pasitraukti.
„Viešojoje erdvėje minimas R. Sakalausko raštas, kuriuo esą uždrausta Vilniaus RAAD vykdyti organizacijų patikrinimus, yra grįstas 2013 metų tuometinio aplinkos ministro V. Mazuronio įsakymo vykdymu. Iš tiesų šio įsakymo esmė – ne uždrausti tikrinimus, o atskirti kontrolės funkcijas tarp regioninių aplinkos apsaugos departamentų ir Aplinkos apsaugos agentūros, kuriai buvo pavesta vykdyti organizacijų licencijavimą ir licencijavimo reikalavimų kontrolę. Todėl šiuo atžvilgiu kai kurių politikų dirbtinai keliamas R. Sakalausko skandalas tėra tuščias informacinis burbulas, nieko bendra neturintis su tikrove“, - ministerijos patarėją gynė K. Navickas.
Taip pat ministras teigė, kad šis patarėjas padeda vykdyti aplinkos apsaugos departamentų reformą. „R. Sakalauską vertinu kaip kompetetingą ir patyrusį aplinkosaugininką, kuris savo žiniomis svariai prisideda prie ministerijos inicijuotos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarkos. Sprendimus priimu vadovaudamasis įrodymais, o ne nuogirdomis, todėl, kol nėra įrodyta kitaip, nepasitikėti juo neturiu jokio pagrindo“, - aiškino K. Navickas.
Be to, jis paminėjo tarp ministerijos ir atliekų sektoriaus žaidėjų kilusius nesutarimus: „Atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų problemą Aplinkos ministerija iškėlė 2015 metais, kai buvo panaikintos UAB „Metrail“ išduotos galimai fiktyvios pažymos. Šiuo metu Aplinkos ministerija intensyviai ieško galimo kompromisinio sprendimo su gamintojais ir importuotojais. Taip pat priminsiu, kad už pakuočių tvarkymą – nuo jų pardavimo iki pat sutvarkymo – pagal įstatymus visiškai atsako gamintojai ir importuotojai. Taigi verslas ne tik turi teisę rinkti mokestį už pakuočių sutvarkymą, bet ir privalo tinkamai jas sutvarkyti.“