Kad surastų slaptą požeminę šaudyklą, valstybė sumokėjo 5445 eurus
Didžiulė aptverta teritorija miške, Trakų rajone, Vainių ir Žerebėnų kaimuose, ne atsitiktinai vadinama valstybe valstybėje. Šis pavadinimas siejamas su tuo, kad nors pažeidimai ir nustatyti, valstybinės institucijos nepajėgia sklypo savininkų įpareigoti juos pašalinti.
Aptvertoje teritorijoje – viena didžiausių Lietuvoje slapta požeminė šaudykla, sraigtasparnių pakilimo vieta, lėktuvų pakilimo takas, daugybė statinių. Ir visa tai aptverta tvora, teritorija saugoma ginkluotos apsaugos.
Šiuose sklypuose didžiulė slapta požeminė šaudykla, kuriai reikalingi leidimai, surasta dar 2016 metais. Tokio didumo šaudykla – Lietuvoje išskirtinis atvejis. Jos ilgis – 309 metrai, o plotis – 3 metrai.
Tiesa, kad ją surastų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) teko gerokai pavargti. Apie galimą požeminį statinį statybos inspektoriams pranešė J. Borisovo sutuoktinė Irina Borisova. Šiuo metu jų santykiai gerokai pašliję, žiniasklaida yra rašiusi apie nesklandų jųdviejų skyrybų procesą.
Pirmą kartą patikrinimai Vainių kaime prasidėjo 2016 metais po Delfi tyrimo. Iš pradžių Statybos inspekcijos pareigūnai nematė pagrindo pradėti tyrimo ir belstis į su J. Borisovu siejamos tvirtovės vartus, tačiau žurnalistams paskelbus savo tyrimą jie visgi persigalvojo.
Atvykę inspektoriai net kelis kartus vykdė patikrinimus, buvo nustatyta pažeidimų, tačiau požeminio statinio taip ir nepavyko rasti, nors I. Borisova ir buvo paaiškinusi, kur jo ieškoti.
Kaip tik todėl galiausiai buvo nutarta pirkti geofizikų paslaugas, kad šie surastų, kur iš tiesų yra slaptoji šaudykla. Geofizikų paslaugos VTPSI kainavo 5 445 eurus.
Tačiau verta priminti tai, kad 2016 metų liepą prie tvoros susirinkę tikrintojai į teritoriją taip ir nebuvo įleisti. „Geofizikinius tyrimus žemės sklype, Vainių kaime, buvo planuota pradėti 2016-07-26.
Atvykusius VTPSI, tyrimą atliekančios įmonės UAB „GeoBaltic“, Policijos departamento atstovus prie sklypą juosiančios tvoros vartų pasitiko du apsaugos darbuotojais prisistatę asmenys, kurie pareiškė, kad į minėtą teritoriją gali įleisti tik VTPSI darbuotoją ir policijos atstovus“, - tuomet komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Pasak VTPSI atstovės, geofizikų į teritoriją neįleido, nes joje esą tuo metu skraidė orlaiviai: „UAB „GeoBaltic“ specialistus, kurie turėjo atlikti sekliuosius geofizikinius tyrimus sklype, siekiant nustatyti galimo požeminio statinio (šaudyklos) statybos faktą, apsaugos darbuotojai atsisakė įleisti, motyvuodami tuo, kad sklype vyksta orlaivių skraidymai.”
Tačiau VTPSI nenuleido rankų ir kreipėsi į teismą, kuris sklypo savininką įpareigojo į teritoriją geofizikus įleisti.
„VTPSI priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu dėl įpareigojimo UAB „Geovika“ užtikrinti netrukdomą patekimą į sklypą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neskundžiama nutartimi leido VTPSI pareigūnams kartu su tyrimus atliekančios bendrovės darbuotojais netrukdomai patekti į tikrinamą statybvietę Vainių k., Trakų r.“, - komentavo V. Aliukonienė.
Kai jau pateko į teritoriją, geofizikai atliko tyrimus ir požeminė šaudykla vis dėlto buvo surasta.
Kas iš tiesų valdo paslaptingąjį sklypą?
Tačiau prieš tęsdami pasakojimą apie tai, ką pareigūnams pavyko surasti šiame 150 ha dydžio sklype, išsiaiškinkime, kam iš tiesų priklauso ši teritorija. Registrų centro duomenimis, sklypą ir statinius jame valdo UAB „Geovika”. Ji registruota Kauno rajone, Karmėlavoje, Taikos g. 4. Tokiu pačiu adresu registruota ir J. Borisovui priklausanti UAB „Aviabaltika”.
Nuo 2012 metų (su nedidele pertrauka – 2021 07 22 – 2022 03 04) UAB „Geovika” vadovės pareigas eina Jūratė Vainikonienė. Tik įsteigus įmonę jos akcininkas buvo J. Borisovas. Tačiau nuo 2014 iki 2019 m. įmonę valdė juridinis asmuo „Dovecote Investments”. Tai yra Nyderlandų Karalystėje registruota įmonė.
Tačiau 2019 10 21 įmonę „Geovika” vėl perėmė skandalingasis verslininkas J. Borisovas, kuris yra buvęs R. Pakso prezidentinės kampanijos rėmėjas, o vėliau ir patarėjas.
Delfi peržiūrėjo Registrų centrui UAB „Geovika” pateiktas finansines ataskaitas. Naujausioje 2021 metų Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė patyrė 595439 Eur nuostolį. 2020 metais ji dirbo taip pat nuostolingai – pasiektas 402061 Eur nuostolis.
Teritorijoje – išskirtinė prabanga
Kai jau žinome, kas valdo teritoriją Trakų rajone, kurią galima vadinti tikrų tikriausia tvirtove, metas pasidomėti, ką saugo aklina tvora.
Sklypuose galima surasti keliolika išskirtinę prabangą demonstruojančių statinių. Didžiausias iš jų – daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų namas. Taip pat šioje sodyboje įrengtas lėktuvų kilimo takas, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Be to, yra ir angarai, skirti jiems laikyti. Taip pat sklype galima pastebėti keturračių trasą, teniso aikštyną.
Taip pat pasirūpinta ir pramogomis. Sklype įrengta vasaros estrada. Ji atrodo taip: apvalus pastatas iš stiklinių sienų. O galiausiai sodybos simboliu yra tapęs didžiulis burlaivis, puikiai matomas nuotraukose, darytose drono.
Netoli Trakų yra užtverta beveik 150 hektarų žemės ir miško, taip pat aptverti ir sklype esantys du ežerai. Užtvertas privatus miškas, tačiau tai daryti Miškų įstatymas draudžia. Miškai ir ežerų pakrantės privalo būti prieinama visiems.
Tačiau šiuo atveju buvo pasinaudota įstatymo išimtimi. Esą sklype auginami laukiniai žvėrys. Todėl Trakų rajono savivaldybė yra išdavusi leidimą aptverti mišką. Tiesa, miškas buvo aptvertas dar net negavus leidimų. Jais pasirūpinta tik po Delfi tyrimo, publikuoto 2016 m.
Statybos inspekcija ieškinį surašė taip, kad pralaimėjo 2 teismus
Vis dėlto nors požeminė šaudykla ir buvo surasta, tačiau iki šiol ji stovi nepajudinama. Kaip anksčiau Delfi aiškino Statybos inspekcijos atstovė Asta Kazickienė, VTPSI reido metu užfiksavusi ir atlikusi papildomus patikrinimus 2016-11-14 savavališkos statybos aktu konstatavo savavališką požeminio statinio žemės sklype Vainių k. 1, Trakų sen., Trakų r. sav., statybą.
Anot jos, privalomuoju nurodymu buvo pareikalauta iki 2017-05-14 nugriauti požeminį statinį ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius geruoju privalomojo nurodymo, Inspekcija 2017-07-13 kreipėsi su ieškiniu į Trakų rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.
Tačiau tokius teismo sprendimus galbūt lėmė pačios Statybos inspekcijos klaidos surašant privalomąjį nurodymą. Paprastai privalomieji nurodymai pašalinti neteisėtus statinius surašomi esamiems, o ne buvusiems turto savininkams. Būtent jie pagal Civilinį kodeksą atsako už savo turtą ir perima jį įsigydami visas su juo susijusias atsakomybes.
Tačiau šį kartą Statybos inspekcija pašalinti šaudyklą įpareigojo J. Borisovą, nors jis teisiškai jau nebebuvo turto savininkas. Formaliai žiūrint, UAB „Geovika” buvusį įmonės akcininką J. Borisovą į savo sklypą galėjo net neįsileisti, nes jis nebuvo oficialus jos savininkas.
Primename, kad nuo 2014 iki 2019 metų UAB „Geovika“ akcininkas buvo ne J. Borisovas, bet įmonė „Dovecote Investments“.
Delfi kilo klausimas, kodėl privalomasis nurodymas surašytas ne esamam, bet buvusiam sklypą valdančios įmonės savininkui.
„Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Vainių k. 1, Trakų sen., Trakų r. sav., dėl požeminio statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo surašytas J. Borisovui, išnagrinėjus visas susijusias aplinkybes ir turimus duomenis bei dokumentus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
Duomenų apie tai, kad UAB „Geovika“ įsigijo savavališkos statybos objektą nėra. Juo labiau, kad savavališkai pastatytas statinys pagal Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d. negali būti civilinės apyvartos objektu", - anuomet aiškino Statybos inspekcijos atstovė A. Kazickienė.
Taip pat klausėme, kodėl šie teismų sprendimai neskųsti aukščiausiosios instancijos teismui. 2019 metais buvo gautas toks atsakymas: „Kaip ir minėjau, dėl požeminio statinio, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių Inspekcijos veiksmų.”
Tačiau nors ir praėjo daug laiko, šis požeminis statinys iki šiol stovi kaip stovėjęs.
Pareikalauta nugriauti namą
Taip pat A. Kazickienė 2019 m. Delfi informavo, kad patikrinimų metu inspektoriai rado neteisėtai pastatytą stoginę. Tačiau reikalavimas ją nugriauti buvo įvykdytas dar 2016 metais.
Atliekant pirmąjį Delfi tyrimą VTPSI nebuvo linkusi sutikti, kad Trakų rajone esančiame sklype gali vykti nelegalios namo statybos. Tačiau atlikus patikrinimą, nustatytas pažeidimas.
„2016 m. gegužės pabaigoje Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą dėl apie 360 m2 užstatyto ploto ir 7 m aukščio pastato, pastatyto miškų ūkio paskirties žemėje, neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento Žerebėnų k., Trakų r. sav. Privalomuoju nurodymu buvo prašoma pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-02 nutartimi šio privalomojo nurodymo terminas yra pratęstas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos, kai įsiteisės sprendimas susijusioje civilinėje byloje, kurioje Inspekcija nedalyvauja”, - teigė A. Kazickienė.
Tačiau kaip bebūtų, ir šis statinys iki šiol stovi kaip stovėjęs.
Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė pripažino, kad Inspekcijai nepavyksta sklypo savininko priversti nugriauti namą.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad gauto skundo pagrindu 2016-04-05 atliko patikrinimą sklype Žerebėnų k., Trakų r. sav. Nustačius, kad statytojas vykdo statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento (SLD) ir projekto, 2016-05-26 statytojui surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas (PN) pašalinti statybos padarinius.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-02 sprendimu PN įvykdymo terminas buvo pratęstas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos, kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas susijusioje civilinėje byloje. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020-07-14, todėl PN terminas baigėsi 2021-01-14. 2021-01-11 UAB „Geovika” kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl PN įvykdymo termino pratęsimo 18 mėnesių. Prašymas buvo patenkintas, bet trumpesniam terminui – 12 mėnesių. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2021-12-09 UAB „Geovika” pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl teismo sprendimo, kuriuo pratęstas PN terminas. Posėdis byloje nepaskirtas“, - rašė R. Kėkštienė.
Taigi, šiuo metu teismuose sprendžiamas namo nugriovimo terminas. Ir prognozuoti, kiek tai užtruks, labai sudėtinga. Tačiau aišku viena – griovimo procedūra jau trunka beveik 6 metus.
Dėl požeminio statinio – daugybė nesėkmių
Požeminį statinį Statybos inspekcija taip pat surado 2016 m. Tačiau iki šiol jis taip pat nėra pašalintas.
„Statybos inspekcija atliko pastatyto požeminio statinio adresu Vainių k. 1, Trakų r. sav. patikrinimą 2016-11-14 surašė savavališkos statybos aktą bei 2016-11-15 privalomąjį nurodymą iki 2017-05-14 nugriauti požeminį statinį. 2017-07-03 nustatyta, kad PN neįvykdytas.
Neįvykdžius PN, Statybos inspekcija 2017-07-13 pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-05-15 sprendimu civilinėje byloje, Statybos inspekcijos ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-02 nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Teismai nurodė, kad byloje reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui, o atsakovas, nebūdamas žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatytas statinys, savininku ar teisėtu valdytoju, negali jo įteisinti.
Statybos inspekcija 2019-08-02 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-05-15 sprendimą civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-02 nutartį civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą, kuriuo Statybos inspekcijos pareikštas ieškinys būtų tenkintinas pilnai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-08-08 nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti.
Statybos inspekcija vyriausiojo patarėjo 2019-11-26 potvarkiu panaikino 2016-11-14 surašytą savavališkos statybos aktą ir 2016-11-15 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius“, - Delfi teigė R. Kėkštienė.
Teismas nurodė, kad Statybos inspekcija ieškinį surašė ne tam atsakovui. Tuo remiantis, kaip matyti iš Statybos inspekcijos pateikto atsakymo, ši panaikino privalomąjį nurodymą pašalinti požeminį statinį.
Nerado įėjimo į požeminį statinį
Tačiau Delfi paklausė, kodėl VTPSI sulaukusi nepalankių teismo sprendimų iš naujo dėl požeminio statinio nesurašė privalomojo nurodymo kitam atsakovui? Tai yra realiam sklypo savininkui?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Informuojame, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-05-02 nutartimi nusprendė, kad Statybos inspekcijos pateiktų įrodymų (geofizikinių tyrimų duomenų ir Inspekcijos atliktų patikrinimų išvadų) nepakanka, kad būtų galima identifikuoti požeminį statinį ir nustatyti, kokiai kategorijai jis priklauso. Statybos inspekcijos atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatytas galimas įėjimas (patekimas) į požeminį statinį, o atliktų geofizikinių tyrimų statinio matmenims nustatyti ir statinio buvimo faktui įrodyti, nagrinėjusiems teismams, nepakako.
Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad Statybos inspekcija neįrodė statinio buvimo fakto ir jo kategorijos, taip pat į tai, kad yra išnaudotos visos teisinės priemonės teismine tvarka įpareigoti Y.B. nugriauti požeminį statinį, 2016-11-14 surašytas savavališkos statybos aktas ir 2016-11-15 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo panaikinti.
Neturint papildomų duomenų, leidžiančių identifikuoti požeminį statinį ir nustatyti jo parametrus, nėra galimybės toliau vykdyti savavališkos statybos procedūros nustatant statybos subjektus ir atliekant kitus teisės aktų nustatytus veiksmus.“
Taigi, iš pateikto atsakymo matyti, kad statybos inspektoriai nerado įėjimo į požeminį statinį, nors nustatė, kokio jis dydžio ir kurioje sklypo vietoje yra.
Kodėl nebuvo bandyta pragriauti požeminio statinio lubų ir taip patekti į jo vidų, taip ir lieka neaišku.
Miškas aptvertas tvora
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė Delfi teigė, kad 2016 m. liepos 8 d. buvo išduotas leidimas laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje Trakų r., Vainių, Žerebėnų ir Skersabalės kaimuose.
„Šiuo leidimu leista laikyti laukinius gyvūnus – danielius, kurių laikymui leista įrengti 21,85 ha dydžio aptvarą“, - nurodė T. Jakutytė.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Urtė Šimonytė taip pat atsakė į Delfi klausimus, susijusius su aptvaro įrengimu ir miško užtvėrimu.
Anot jos, patikrinimai buvo atlikti du kartus ir pažeidimų nebuvo nustatyta: „Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimus 2020-01-29, 2021-11-16. Pažeidimų nenustatyta. Taip, buvo laikomi danieliai. (...) Pagal 2022 m. sausio 5 d. savininko pateiktą ataskaitą apie aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomus gyvūnus, nurodyta, kad laikomi 142 danieliai.“
Kaip nurodė U. Šimonytė, pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles aptvarai tikrinami kartą per du metus.
„Leidimą danieliams laikyti voljere išdavė Aplinkos apsaugos agentūra 2016-07-08. Trakų rajono savivaldybė 2009-12-29 leido įrengti 21,85 ha aptvarą apribojant toje teritorijoje lankymąsi asmenims“, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
Taigi, šiuo metu visuomenė negali lankytis didžiulėje miško teritorijoje ir prieiti prie aptvertų ežerų.
Kokie orlaiviai kyla ir leidžiasi, valstybė nežino
Dėl orlaivių infrastruktūros, esančios UAB „Geovika“ valdomose sklypuose, klausimų turėjome ir VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai. Jos atstovė Aleksandra Armoškaitė atsakė į Delfi klausimus.
Anot jos, šiuo metu išduotas leidimas jau yra baigęs galioti: „Leidimas, skirtas lauko aikštelės naudojimui, buvo išduotas, tačiau dėl jos neatitikimo specialiesiems reikalavimams lėktuvų skrydžiai buvo apriboti. Minėtą aikštelę leista naudoti tik sraigtasparniams (leidimas Nr. A-234, išduotas 2020 m. spalio 29 d. UAB AK „Aviabaltika“). Jos galiojimo terminas baigėsi 2021 m. spalio 28 d., naujas prašymas (pratęsti aikštelės leidimo galiojimą) iš jos naudotojo TKA nebuvo gautas, dėl tos priežasties šiuo metu galiojančio leidimo nėra.“
Kaip teigė A. Armoškaitė, šiuose sklypuose esančia aviacijos infrastruktūra teoriškai galėtų naudotis lengvieji orlaiviai ir sraigtasparniai.
Ir čia ji pabrėžė, kad yra išimtis, kada naudotis tokio pobūdžio aviacijos infrastruktūra leidimo nereikia: „Informacijos apie tai, kad ši lauko aikštelė buvo/būtų naudojama orlaivių skrydžiams, TKA neturi. Tačiau neatmestina tai, kad skrydžiai galėjo būti vykdomi epizodiškai asmeniniais tikslais, nes, pasikeitus Aviacijos įstatymo reikalavimams: „... asmeniniais tikslais vykdomiems skrydžiams iš nuosavybės teise valdomo žemės sklypo arba į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą arba turint žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimą ir kai tokie skrydžiai vykdomi ne dažniau kaip 21 dieną per kalendorinius metus“ - tokiu atveju TKA leidimo, skirto lauko aikštelės naudojimui, nereikia.“
Taigi, valstybė neturi informacijos, kiek kartų ir kokio tipo orlaiviai kilo ir leidosi šioje vietoje: „Tokios informacijos TKA neturi. Tuo atveju, jei orlaivio skrydis vykdomas „G“ oro erdvėje, skrydžio planas neteikiamas ir informacija apie skrydį nėra fiksuojama, todėl tokių statistinių duomenų pateikti nėra galimybės.“
VSD įvertino rizikos veiksnius
VSD atstovė Aurelija Vernickaitė perdavė štai tokį atsakymą: „Valstybės saugumo departamentas yra įvertinęs informaciją ir rizikos veiksnius, pagal kompetenciją stebi procesus, kurie gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Karino pobūdžio klausimai yra karinės žvalgybos – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – kompetencija.“
Antrojo operatyvinių tarnybų departamentui taip pat turėjome klausimų. Ir iš jo atstovų gavome štai tokį atsakymą: „AOTD pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvai priešiškų valstybių ir nevalstybinių darinių ketinimų, pajėgumų ir veiklos, keliančios arba galinčios kelti grėsmę, žvalgybą, vertina rizikas ir pavojus LTU saugumui ir nacionaliniams interesams. Atlikdama žvalgybos institucijai privalomą perspėjimo funkciją, mūsų tarnyba, pagal ŽĮ, teikia atsakingiems sprendimų priėmėjams, vidaus ir užsienio partneriams naujausią informaciją apie įvykius, veikėjus, procesus, tendencijas, galinčias arba jau veikiančias Lietuvos, regiono, NATO saugumą. AOTD negali viešai teikti informacijos apie privačius subjektus, jų turtą ir kitas aplinkybes.“
Delfi su klausimais kreipėsi į sklypą ir statinius jame valdančią UAB „Geovika“, tačiau atsakymų nesulaukėme. Jei juos gausime vėliau, tekstą papildysime.