„Šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi. Šalies mastu 2018 ir 2021 m. atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius. Mokyklų duomenimis, 2023–2024 m. m. pusei jų trūks 1 389 etatų pedagogų, trečdalio jų – Vilniaus mieste“, – teigia audito grupės vadovė Eivida Šlamė.
Vis daugiau savivaldybių (2020 m. – 24, 2022 m. – 39) taiko priemones pedagogams pritraukti, tačiau tik 5 iš 39 numato atlikti jų veiksmingumo vertinimą, kad atsirinktų paveikiausias. Konkuruodamos tarpusavyje savivaldybės ir mokyklos pritraukia jau dirbančius kitose mokyklose pedagogus, taip nėra sprendžiama jų trūkumo problema, pažymi Valstybės kontrolė.
Mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kasmet didėja. Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų – dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų. 25–49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25–34 metų amžiaus – mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.
„Parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 m. prioritetinė parama I pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą – vos keletas studentų“, – atkreipia dėmesį Valstybės kontrolė.
Vis dėlto, pažymi Valstybės kontrolė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.
Vertinimo rezultatai rodo, kad galima stebėti pedagoginių studijų patrauklumo didėjimą – per trejus metus (2019–2022 m.) pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo 3 kartus. 2023 m. prioritetines specializacijas rinkosi didesnė dalis įstojusiųjų į I pakopos valstybės finansuojamas vietas (universitetuose – 78, kolegijose – 42 proc.).
Profesinės pedagogikos studijos ir pedagogų perkvalifikavimas – populiariausi būdai pedagogo profesijai ir papildomai specializacijai įgyti (2023 m. sudarė 58 proc. visų pedagoginių studijų absolventų ir klausytojų). Profesinės pedagogikos studijos reikšmingai prisideda užtikrinant dalykų mokytojų poreikį.