Daugiausiai Valstybės kontrolės priekaištų dėl netinkamos laisvos valstybinės žemės apskaitos sulauksi Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad šiuo metu Nacionalinėje Žemės tarnyboje jau yra diegiama žemės administravimo informacinė sistema, kurios tikslas - teikti tikslią informaciją. Ministerija savo ruožtu ketina kontroliuoti sistemos diegimo procesą.
Audito išvadose pažymėta Nacionalinės žemės tarnybos pažanga, pagreitinti procesą sudėtinga, nes vien kaimo vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje sklypų projektavimo darbams bei šių sklypų kadastriniams matavimams atlikti reikėtų apie 99 mln. Lt.
ŽŪM pabrėžia, kad šiemet buvo pradėta tobulinti gyvūnų kilmės knygų duomenų bazė. Šiuo metu Žemės ūkio rūmai vykdo šią jiems pavestą funkciją, tad artimiausiu metu bus tikslinamos taisyklės, atsižvelgus į rekomendacijas, tarp jų ir Valstybės kontrolės. Taip pat ketinama kreiptis į Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą, kad būtų kuo tiksliau apskaičiuotos administravimo išlaidos.
Dar vienas punktas, kuris buvo paminėtas Valstybės kontrolės ataskaitoje - tai Lietuvos žirgynui skirtų lėšų administravimas. Žirgynas nuosavos žemės neturi, todėl ją nuomoja iš valstybės. Tačiau ganyklos reikalingos tiek vasarą, tiek žiemą. Vasarą jos užtikrina ne tik žirgams maistą, bet ir judėjimo laisvę. Užtikrinti judėjimo laisvę įpareigoja ne tik Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, bet ir Europos Sąjungos reikalavimai. Taip pat žirgynas turi galimybę apsirūpinti pašarais šaltajam metų laikotarpiui, tai yra daug ekonomiškiau , negu įsigyti jau paruoštus pašarus iš tiekėjų. Žemės nuomos mokestis patenka į kitų paslaugų eilutę, kuri yra numatyta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių taisyklėse, pažymi ŽŪM.
Ministerija nesutinka su Valstybės kontrolės teiginiu, kad buvo padarytas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymėta, kad ministerija pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą organizuodama tarnybines keliones. Praėjusiais metais Lietuvai teko atsakingos pareigos - pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Nustatyti tikslias metines pirkimo apimtis ir sumą buvo neįmanoma, nes pirmininkavimo patirties Lietuva dar neturėjo. Dėl pirmininkavimo išaugo vizitų į Briuselį skaičius ir preliminariai pirkimo prašyme metams numatytų lėšų nepakako. Lėšos buvo perskirstytos taip, kad jų užtektų šiai sutarčiai vykdyti ir būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga bei nenutrūkstama ministerijos veikla. Ministerija pasirinko optimaliausius skrydžius, kurie leistų efektyviai taupant laiką ir lėšas išspręsti kylančius klausimus. Taip pat ministerija rinkosi pigesnius viešbučius nei Finansų ministerijos nustatyta norma ir taip pavyko sutaupyti keliasdešimt tūkstančių iš valstybės biudžeto.
Ministerija atsakingai žiūri į jai pavaldžių institucijų darbą, tad bus patikrinta ir Nacionalinės mokėjimo agentūros veikla, kuri taip pat buvo minima Valstybės kontrolės ataskaitoje. Agentūrai priekaištaujama dėl netinkamo informacinių technologijų paslaugų pirkimo. ŽŪM įpareigojo Agentūrą imtis teisnių priemonių, nes ieškinio senaties terminai dar nėra suėję. Vadovybė jau įpusėjus projektui, priėmė sprendimą, kad tiek asmenys, dalyvavę vykdant pirkimą, tiek darbuotojai, kurie padarė klaidų įgyvendindami projektą, būtų patraukti atsakomybėn.
Nepaisant Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių įstaigų pastangų, joms nepavyksta išvengti reikšmingų apskaitos klaidų finansinėse ataskaitose, o dėl nuolatinių problemų viešųjų pirkimų srityje ir nepakankamos valstybės lėšų naudojimo kontrolės nepavyksta ekonomiškai ir racionaliai valdyti lėšas ir turtą, konstatavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, baigus 2013 metų ministerijos finansinį auditą, primena ELTA.
Valstybės kontrolė ministerijai pareiškė neigiamą nuomonę dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, nes jai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai apskaitė laisvos valstybinės žemės tikrąją vertę, neteisingai registravo iš žemės pirkėjų gautas sumas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros ataskaitose rasta nematerialiojo turto apskaitos klaidų.
Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, bet nustatė reikšmingų valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo pažeidimų.
Audito metu nustatyta, kad ministerija gyvūnų kilmės knygoms rengti Žemės ūkio rūmams skyrė 1,6 mln. litų paramos veislininkystei lėšų, bet prieš tai nenustatė tam reikalingų administracinių išlaidų limitų, neįvertino realaus lėšų poreikio, patvirtino objektyviai nepagrįstus pagalbos veislininkystei skirstymo kriterijus ir jų dydžius, nenustatė pakankamų lėšų naudojimo kontrolės procedūrų.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad ministerija taip pat neužtikrino tinkamos lėšų naudojimo kontrolės, skirdama pinigus žirgų genetiniams ištekliams išsaugoti. UAB "Lietuvos žirgynas" skirtas lėšas naudojo neatsižvelgdama į sąmatą, be to, 88,5 tūkst. litų, skirtų vykdyti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo veiklą, panaudojo ne pagal paskirtį, o biologiniam turtui įsigyti ir žemės nuomos mokesčiui sumokėti.
Auditoriai nustatė ir Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimų. Ministerija, pirkdama tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, už skrydžių lėktuvais bilietus mokėjo brangiau, nei nurodyta laimėjusio tiekėjo pasiūlyme ir sutartyje, o sutartyje nenurodytų skrydžių bilietus, neužtikrindama konkurencijos, pirko iš vieno tiekėjo. Pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, per 11 mėnesių sutarties vykdymo laikotarpį už paslaugas ministerija sumokėjo per 1,6 mln. litų, tai yra 16,2 tūkst. litų daugiau, nei buvo nurodyta sutartyje.
Konstatuota, kad, vykdydama tarptautinio ristūnų žirgų renginio organizavimo paslaugos pirkimą, ministerija paslaugas įsigijo neracionaliai panaudojusi 139,8 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų - sumokėjo už pirkimo sąlygose nenumatytus prizus, neturėjo tikslių duomenų apie privataus pelno siekiančio tiekėjo renginiui organizuoti surinktas ir panaudotas lėšas, pirkimo dokumentus ir sutartis - taigi negalėjo vykdyti lėšų panaudojimo kontrolės.
Nustatyta, kad viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė ir Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri, pirkdama didelės vertės informacinių technologijų paslaugas, formaliai ir netinkamai įvertino tiekėjo pasiūlytos 1,5 mln. litų, arba 30 proc. mažesnės nei pripažinto laimėjusiu tiekėjo, kainos pagrįstumą. Dėl šių pažeidimų teismas agentūrai skyrė 100 tūkst. litų baudą, kuri buvo sumokėta valstybės lėšomis.