Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės jį įgyti, o tokio išsilavinimo neįgiję, tarnautojo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip iki 2024 m sausio 1 d.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis arba koleginis.
Aukštasis universitetinis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Aukštasis koleginis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Dabar galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nurodytas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, aukštesnysis išsilavinimas bei iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas nebus pakankamas išsilavinimas valstybės tarnautojo pareigoms.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimų. Tikėtina, kad dalis jų einamų pareigybių nuo sausio 1 d. bus panaikintos ir vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naujajame įstatyme yra išgryninta valstybės tarnybos sąvoka, pagal kurią ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas atliekantys darbuotojai neteks valstybės tarnautojo statuso.