Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Kaip nurodoma po sprendimo išplatintame pranešime spaudai, reforma siekiama modernizuoti valstybės tarnybą ir paskatinti pertvarkas, kurios per kelerius metus iš esmės pakeistų suvokimą apie valstybės tarnybą ir jos tarnautojus.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį po posėdžio žurnalistams negalėjo pasakyti, kiek sumažės valstybės tarnautojų skaičius, kai įsigalios reforma, rašė naujienų agentūra BNS. E. Misiūnas anksčiau yra sakęs, kad norint neskirti reformai papildomų lėšų, reikėtų valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 7–8 procentais.
Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė teigė girdėjusi iš vidaus reikalų ministro paskaičiavimus, kad valstybės tarnautojų beliktų maždaug 20 tūkstančių. Šiuo metu jų yra apie 50 tūkstančių.
„Taip kardinaliai sumažinti valstybės tarnautojų, kad jie netektų kokių nors darbų funkcijų, neįmanoma. Vadinasi, tie valstybės tarnautojai, kurie nebebus valstybės tarnautojais, arba bus atleisti, arba dirbs pagal darbo sutartis“, – sakė I. Petraitienė.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Dalies darbuotojų situacija suprastėtų
Profsąjungos vadovė vardijo priežastis, dėl kurių darbuotojų situacija pasikeitus jų statusui iš valstybės tarnautojo į dirbantįjį pagal darbo sutartį suprastėtų.
„Valstybės tarnautojai turi papildomų atostogų už atidirbtus metus, ko neturi dirbantieji pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojai gauna papildomų lėšų už stažą, ko neturi dirbantieji pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojų atlyginimas šiek tiek didesnis negu dirbančiųjų pagal darbo sutartis, nors principas skaičiuoti darbo užmokestį yra tas pats. Nuo praėjusių metų vasario 1 dienos ir vieniems, ir kitiems pagrindas yra bazinis dydis, – sakė I. Petraitienė.
Įstatymo projekte numatoma atsisakyti visų priemokų ir priedų, palikti tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Profsąjungos lyderė teigė girdėjusi deklaracijas, kad atlyginimai labai didės atsisakius dalies valstybės tarnautojų.
„Šiuo metu valstybės tarnautojams pagrindinė priemoka yra už klasę. Tau skiriama pirma, antra arba trečia klasė ir atitinkamai didėja atlyginimas iki 30 procentų. O dar yra ir kitų priemokų, pavyzdžiui, už sudėtingą darbą. Dabar už klasę priemokos nebus“, – sakė I. Petraitienė.
Pasak profsąjungos vadovės, buvo numatyta, kad priemoką valstybės tarnautojas gali gauti iki 70 procentų nuo turimo darbo užmokesčio. „Priemokos ir šiuo metu buvo ganėtinai nemažos. O dabar jau tų priemokų nebeliks, bet metų pabaigoje planuojamas didžiulis premijavimas. Kažkokia kompensacija bus, jeigu tik lėšų užteks“, – sakė I. Petraitienė.
Pagal naują įstatymo projektą keičiasi atostogų skaičiavimo tvarka. Profsąjungos lyderė teigė, kad ji suderinta su Darbo kodeksu. „Atostogos bus skaičiuojamos ne nuo kalendorinių dienų, bet nuo darbo dienų. Ir vietoj 28 dienų minimalių atostogų, lieka 20 dienų“, – sakė I. Petraitienė.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Pasak profsąjungos lyderės, iki šiol taip nebuvo, nors nuolatos buvo didžiulis noras, kad valstybės tarnautojas visiškai atlygintų žalą. Ji tokį siūlymą vertino nevienareikšmiškai.
„Būna įvairių aplinkybių, kai jos nuo valstybės tarnautojo ne visada ir priklauso, tačiau visais atvejais žalą dabar reikės atlyginti valstybės tarnautojui. Kiekvienu atveju reikėtų žiūrėti individualiai, o čia – kaip kirviu nukirsta: viską atlyginti“, – sakė I. Petraitienė.
Ne visi punktai profsąjungos lyderei nepatiko. Ji sveikino iniciatyvą užtikrinti ministerijų kanclerių rotaciją. Pagal įstatymo projektą, Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams.
„Kancleriai keičiasi tuomet, kai keičiasi valdžia. Jeigu panagrinėtumėte, man atrodo, nė vieno ministerijos kanclerio nėra išlikusio pasikeitus valdančiosioms daugumoms. O dėl rotacijos – aš manyčiau, kad yra labai neblogai, nes ateina naujų žmonių, bus naujų jėgų su savo naujais pajėgumais, naujomis galimybėmis. Iš tikrųjų galbūt tai skatina labiau inovatyvesnį, įdomesnį, progresyvesnį darbą įstaigoje“, – sakė I. Petraitienė.
Mato landų prakišti savus
Tiek profsąjungos lyderė, tiek opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis įžvelgė rizikų, kad po reformos, kai viešajame sektoriuje atsiras daugiau darbuotojų, kurie įdarbinami tiesiog pagal darbo sutartis, o ne konkursų būdu, atsiras daugiau landų į šias pozicijas įdarbinti savų žmonių.
„Išties, kai yra paskelbtas konkursas į valstybės tarnautojo poziciją, į ją ganėtinai sudėtinga patekti, nes turi įveikti ne vieną atranką, ir gebėjimų testas yra laikomas, ir kiti egzaminai. O dirbantieji pagal darbo sutartis priimami be jokių konkursų. Tada iš tikrųjų tos pozicijos išeina labai politizuotos arba priklauso nuo to, kaip pažįsti vadovus, ar esi susijęs draugystės, giminystės ryšiais, tai irgi yra galimybė patekti į dirbančiojo pagal darbo sutartis poziciją“, – sakė I. Petraitienė.
TS-LKD vadovas irgi sutiko su tokiomis mintimis. „Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad valstiečiai tiesiog paims ir pradės sodinti savus žmones į institucijas, kurios jiems yra pavaldžios, norėdami užsitikrinti gal dar vieną kadenciją Seime“, – sakė G. Landsbergis.
„Valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis rizikos, kad po pertvarkos padaugės landų į viešąjį sektorių darbinti daugiau savų žmonių, nemato.
„Matau didelę problemą, kad per daugelį metų ir per tą laikotarpį, kai valdžioje buvo tie patys konservatoriai, buvo didinamas valstybės valdymo aparatas, valstybės tarnautojų skaičius, ne motyvuotai, o remiantis interesu turėti savo partijos žmonių įvairiose struktūrose. (…) Mes tokios rizikos nematome, nes mes to nedarome“, – sakė R. Karbauskis.
Pasigenda analizės
TS-LKD lyderis pripažino iki šiol išsamiai nesusipažinęs su paskutine Valstybės tarnybos įstatymo versija, tačiau iš to, ką apie rengiamą reformą yra girdėjęs, nebuvo linkęs jos vertinti optimistiškai.
„Tai daugiau primena ganėtinai brangią reformos imitaciją, tikintis, kad ministerijos turės atleidinėti žmones ir taip galės kelti algas, bet jokių prielaidų, kodėl tai turėtų atsitikti, nėra. Akivaizdu, jeigu ministerijos pradės kelti algas ir paliks tą patį darbuotojų skaičių, tai elementariai turės iš kažkur imti didelių pinigų – taip arba biudžetui sukels papildomų sudėtingumų, arba pernelyg didelių lūkesčių, ir darbuotojams bus neaišku, kodėl nepavyksta pakelti algų“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, norint padaryti tikrą valstybės tarnybos reformą, pirmiausia reikia peržiūrėti funkcijas.
„Valstiečių žaliųjų“ lyderis opozicijos kritiką dėl funkcijų analizės trūkumo teigė girdįs jau ne pirmą kartą, tačiau jis neabejojo, kad prieš imantis reformos situacija buvo detaliai išnagrinėta.
„Mes tą patį girdėjome Kultūros komitete, kai buvo pranešta, kad Kultūros ministerija baigia savo struktūrinę reformą, ir opozicija vėlgi teigia, kad tikriausiai nėra jokios funkcijų analizės. Į tai ministerija pasakė: kaip gali nebūti funkcijų analizės, jeigu struktūra pertvarkoma? Lygiai tas pats šnekant apie visą valstybės tarnybos pertvarką. Esu įsitikinęs tuo, kad ji padaryta ir padaryta kokybiškai, o pokyčiai yra būtini. Opozicija darys viską, kad jų nebūtų, bet balsų Seime mums užteks“, – sakė R. Karbauskis.