„Dėl tam tikrų komplikacijų registruojant komiteto išvadą šis (įstatymų – ELTA) paketas nukeliamas į ketvirtadienį, nes priešingu atveju galėtų iškilti tam tikra problema dėl terminų išlaikymų“, – Seniūnų sueigos posėdžio metu informavo Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
Diskusijos VVSK dėl valstybės tarnybos reformos užtruko maždaug pusę metų. Komitete buvo sutarta siūlyti, kad atlyginimai valstybės tarnautojams didėtų keliais etapais.
Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.
Tuo tarpu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą komiteto išvadoje siūloma numatyti 2025 metais. Taigi, antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.
Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 metų iki 20 metų. Tačiau daugiau nei 20 metų stažą sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.
Visgi opozicijai priklausantys komiteto nariai šiai pertvarkai vis dar turi nemažai pastabų.
Jie kritikuoja VVSK pritarimo sulaukusį siūlymą, kad nuo sausio 1-osios į atlyginimų peržiūrėjimą galės pretenduoti tik tie įstaigų vadovai, kurių kadencija dar neįpusėjo. Tai, kad antrojoje kadencijos pusėje esantys įstaigų vadovai negalės pretenduoti į didesnį atlyginimą, pasak opozicijos atstovų, sukuria nelygiateises sąlygas.
Oponentai taip pat pastabų turi dėl to, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimo kėlimas yra numatytas skirtingais etapais. Komitete siūloma, kad teisėjų atlyginimai didėtų nuo šių metų liepos 1 d., kai tuo tarpų prokurorų – nuo 2024 metų sausio 1 d. Taip pat, jie atkreipia dėmesį, kad antrasis atlyginimų etapas valstybės tarnautojus pasieks dar labai negreitai.
Opozicija taip pat įžvelgia grėsmę, kad šia reforma valdantieji siekia mechaniškai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Seimo mažuma nuogąstauja ir dėl to, kad priėmus įstatymų pakeitimus įstaigų vadovų rankose bus sutelkta pernelyg daug galios.