Tai ji pranešė savo feisbuke. Šią informaciją DELFI patvirtino ir leidyklos „Alma littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė. Anot jos, kol kas dar nenuspręsta, kaip su knygomis bus pasielgta.
R. Vanagaitė: knygas „papjovė“ leidinys apie Holokaustą?
„Dabar jau žinau, kiek mano parašytų, išleistų ir dar neparduotų knygų iš knygynų suvežtos į didžiulį LEZ sandėlį Kaune: 2,6 tūkst. „Mūsiškių“ (viso buvo išleista 19 tūkst.), 750 egzempliorių „Pareigos meto“, 1,8 tūkst. egzempliorių „Ne bobų vasaros“ (viso buvo išleista daugiau nei 40 tūkst.), 3,2 tūkst. egzempliorių „Ne bobų reikalų“, 4 tūkst. knygos „Jis“ (viso buvo išleista 20 tūkst.), 14,5 tūkst. egzempliorių naujosios mano autobiografinės knygos „Višta strimėlės galva“ (viso spalio pabaigoje išleista 15 tūkst.). Taigi viso mano knygų sandėliuose sukrauta apie 27 tūkst“, – skaičiavo R. Vanagaitė.
Anot jos, kyla klausimai, kokio dydžio tai krūva, kas ir kada su knygomis bus daroma.
„Jos laukia... Vargšės mano knygos, kuriose tiek daug apie meilę, pareigą, gyvenimo smūgius ir laimės paieškas, tačiau nė vienos užuominos apie Adolfą Ramanauską-Vanagą ar pokario partizanus... Žinoma, yra knyga apie Holokaustą, kuri galiausiai gal ir „papjovė“ kitas mano knygas „neutraliomis“ temomis?“, – versiją iškėlė rašytoja.
Vadina vertybiniu sprendimu
DELFI primena, kad dar anksčiau leidyklos atstovai tvirtino sprendimo išimti R. Vanagaitės knygas iš prekybos nesigailintys.
„Nutraukti bendradarbiavimą su R. Vanagaite ir išimti jos knygas iš prekybos buvo nuoširdi leidyklos reakcija ir vertybinis sprendimas, kurio mes toliau laikomės. Mūsų motyvai lieka nepakitę – bendradarbiauti su žmogumi, kurio pasisakymai įžeidė Lietuvos istorinę atmintį ir sukėlė tokią visuomenės, mūsų pačių reakciją, nematome galimybės“, – DELFI teigė „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.
Tačiau tolesnės diskusijos, veiksmai ar sprendimai esą yra ne leidyklos, o istorikų, visuomenės veikėjų ir, galbūt, valstybės institucijų klausimas.
„Viską, ką tuo ir šiuo metu galime pasakyti, esame pasakę. (...) Kol vyksta tolesni bendradarbiavimo su R. Vanagaite nutraukimo teisinės procedūros, plačiau komentuoti susiklosčiusios situacijos neturime galimybių“, – teigė D. Viliūnienė.
R. Vanagaitė pripažino klaidą
DELFI primena, kad R. Vanagaitė yra pareiškusi, neva vienas iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauskas–Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.
R. Vanagaitė ir jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro taip pat prakalbo apie tariamą A. Ramanausko–Vanago vaidmenį per Holokaustą.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas–Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A. Ramanauskas–Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.
Ne vieną R. Vanagaitės knygą išleidusi leidykla „Alma Littera“ rašytojos mestus kaltinimus partizanų vadui pavadino nepriimtinais ir nutraukė su ja bendradarbiavimą. Lietuvos žydų bendruomenė nurodė gerbianti leidyklos teisę pačiai vykdyti ir plėtoto verslo strategiją, bet sprendimą išimti R. Vanagaitės knygas pavadino neproporcingu.
Po kilusio incidento R. Vanagaitė viešai atsiprašė ir pripažino klydusi.