Lietuvos partizanų vado, su okupantais kovojančios Lietuvos valstybės vadovo 1954-1957 m., Adolfo Ramanausko-Vanago skverelio su skulptūra atidarymo iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis už laisvės gynėjus Merkinės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Toje pačioje, kurios bokšte 1945 m. įkėlę kulkosvaidį NKVD smogikai atsišaudė nuo miestelį užėmusių Vanago vadovaujamų Dainavos apygardos partizanų. Vado įsakymu, nenorint pakenkti bažnyčiai, pastatas tuomet nebuvo šturmuotas.
Merkinės krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva paminklas A. Ramanauskui-Vanagui Merkinėje rado ypatingą vietą – kalvos šlaitą Seinų ir Nemunaičio gatvių sankryžoje. Dabar, keliaujant pro Merkinę, jo tiesiog neįmanoma nepastebėti.
Skulptūros „Vanagas su vanagėliu“ autorius Gintautas Lukošaitis įkvėpimo sėmėsi iš neabejotinai žinomiausios partizano nuotraukos. 1947 m. Bingelių kaimo pakraštyje, netoli Merkinės, tuometis Merkio rinktinės vadą Vanagą, priklaupusį su ginklu ir vanago jaunikliais ant pečių, nufotografavo Gražina Pigagaitė-Vilbik. Kai 2019 m. G. Lukošaitis socialiniuose tinkluose pasidalino skulptūros modelio fotografija, merkiniškiai nieko nelaukdami su juo susisiekė. 2021 m. pavasarį skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ pristatyta Karo muziejuje, Kaune, o iš ten atkeliavo į Merkinę ir buvo eksponuojama Merkinės krašto muziejuje.
„Merkinė Vanago kely užėmė reikšmingą vietą. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Merkinės batalionui, garsiajai Merkinės puolimo operacijai. Jis buvo autoritetingas vadas, ryški asmenybė. Vanago istorija yra viena iš tūkstančių, tačiau ji tapo išskirtine – nuo mokytojo iki visos Lietuvos partizanų vado. Vanagas nebuvo karys tik su ginklu, jis buvo karys su plunksna“, – sakė Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.
Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksute Ramanauskaitė-Skokauskienė, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Sveikatos ministras Arūnas Dulkys, Seimo nariai Juozas Baublys, Angelė Jakavonytė ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Partizanų vadą pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, o Merkinės rotušės aikštėje Lietuvos kariuomenė demonstravo savo techniką ir ginklus.
„Vienas iš valstybės egzistavimo pagrindų yra valstybės idėjai pasišventę žmonės. Jų kova už valstybės išlikimą įprasmina pačią valstybę ne tik kaip teisinį ar teritorinį vienetą. Teisės ir teisybės jausmo grąžinimas atsiranda ir šių žmonių įamžinime. Merkinė jau yra tokia vieta, kuri turi reprezentuoti ir priminti valstybės idėją nuo seniausių laikų“, – teigė Merkinės krašto muziejaus mokslinis darbuotojas, archeologas Žygimantas Buržinskas.
Skverą, kuriame pastatytas paminklas, projektavo bendrovė „AEXN“, įrengimo darbus atliko IĮ „Akmens asai“. Paminklo statybos vietoje atlikti archeologinius tyrimus Ž. Buržinskui padėjo Merkinės šauliai.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. 1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.