Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas teigė, kad šios krizės akivaizdoje didžiausias dėmesys viešojoje erdvėje yra skiriamas dviem „lyderiams“ – premjerui Sauliui Skverneliui ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Tad natūralu, kad per daug lyderių paprasčiausiai trukdytų.
VU TSPMI profesorius Delfi sakė, kad visuomenė gali būti kiek nusivylusi prezidento žodžiu trūkumu, tačiau situacija neleido nieko kito tikėtis.
„Aš sakyčiau, kad prezidentas galbūt ir pats nelabai norėdamas, ar nelabai įsivaizduodamas, kaip jis čia turėtų elgtis, natūraliai užleido tas pozicijas premjerui S. Skverneliui ir ministrui A. Verygai. Nes kitu atveju jis ir galėjo pagilinti tą krizę, jei būtų bandęs konkuruoti dėl dėmesio, sprendimų, bandydamas prisiimti atsakomybę, kuri jam, kaip prezidentui, nelabai tinkama yra“, – sakė T. Janeliūnas.
Ir pridūrė, kad pagrindinės prezidento funkcijos šiuo metu labai apribotos, tiek kalbant apie užsienio politiką, tiek ir nacionalinį saugumą.
„Tai kažkokie neformalūs prezidento veiksmai galėjo būti, galbūt aktyviau demonstruojami. Bet jie negalėjo niekaip prilygti arba užgožti svarbiausių sprendimų priėmėjų“, – Delfi sakė politologas.
Pasigenda nuoširdumo
Paprašytas įvertinti, kaip per šiuos du krizės mėnesius atrodė šalies vadovas G. Nausėda, T. Janeliūnas sakė, kad buvo patvirtintos dar anksčiau išsakytos dvejonės ir baimės.
„Sakyčiau, kad krizė tikrai neigiama prasme paveikė prezidento viešąjį įvaizdį. Iki tol jau buvo tokių abejonių – ar prezidentas G. Nausėda sugebės įsitvirtinti politinėje sistemoje, kaip jis elgsis konflikto metu su premjeru, ar valdančiąja dauguma, kur nusileis, kur ne. (...) O krizės metu jis, neturėdamas galimybių rodyti savo autoriteto, tik dar labiau tas abejones paskatino. Ir jo įvaizdis, kaip tvirto politikos lyderio, per šiuos 2 mėnesius tikrai labai smarkiai susvyravo“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologas teigė, kad sunku prognozuoti ir visuomenės požiūrį į prezidentą krizės akivaizdoje.
„Iš vienos pusės visuomenė gal ir buvo pasiilgusi prezidento, kuris yra nuosaikesnis, kuris neskubėtų veltis į konfliktus. Ką demonstruodavo Dalia Grybauskaitė, ne visada jos veiksmai pasiteisindavo visuomenės nuomonės prasme“, – sakė politologas.
Kaip pavyzdį pateikdamas kadenciją baigusios šalies vadovės konfliktą su Darbo partija, kai netvirtino partijos siūlomų kandidatų į ministrus. Po šio konflikto jos reitingai krito.
„Turbūt dėl to, kad perdėtas konfliktiškumas visuomenei taip pat nepatinka. Tai šia prasme, jei visuomenė nuspręs, kad tokio prezidento ir reikia, kuris gana nuosaikiai ir be konfliktų ieško savo vietos politinėje sistemoje, tada viskas tvarkoje“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
Žinoma, bus ir tų, kurie pasiilgs griežtesnio prezidento, sakė T. Janeliūnas.
„Bet aišku bus ir tokių, kurie ilgėsis griežtesnio vaidmens. Visiems prezidentas ateina tas laikas, kai aukščiausi reitingai pradeda kristi ir priežasčių tam gali būti ne viena. Šiuo atveju, matyt, bus tokių, kurie jausis nusivylę mažesniu prezidento aktyvumu. Jam šiuo metu kaip ir nėra daug galimybių tą didelį aktyvumą demonstruoti“, – Delfi kalbėjo politikos ekspertas.
Krizės akivaizdoje gimsta lyderiai, tačiau G. Nausėdai to padaryti nepavyko.
„Tai galėjo būti juo vaidmuo, to moralinio autoriteto, tautos vienytojo įvaizdis galėjo pasireikšti. Bet net jei ir buvo bandyta tai daryti, tai nebuvo natūralu. Ir netapo G. Nausėda moraliniu lyderiu. Tos kalbos, kreipimaisi, bent jau man atrodė šiek tiek dirbtinoki. Atrodo, kad visuomenės jie neužkabino, nepamenu, kad tuo masiškai dalintųsi. Dauguma atvejų tai buvo gana šabloniški, neįsimenantys, iš pareigos daromi pareiškimai“, – šalies vadovo pareiškimus vertino politologas T. Janeliūnas.
Kaip galima to priežastį politologas įvardijo nuoširdumo trūkumą, kuris atsirado iš galimo nežinojimo.
„Greičiausiai jo nebuvo, nes pats prezidentas nelabai tvirtai jautėsi ir tiksliai žinojo, ką jis čia turėtų daryti ir sakyti. Ir atitinkamai beliko tik teisingos, bet dirbtinokos frazės, bandant pataikyti ir į vienus, ir į kitus lūkesčius. Bet tai, matyt, ir sukūrė ne tiek nuoširdumo, bet tokį vaidmenį „iš reikalo“, – situaciją vertino VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.
Pamiršo „gerovės valstybę“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė ir kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėja Audronė Nugaraitė Delfi sakė, kad iš G. Nausėdos pasigedo aiškios lyderystės ir žingsnių prezidento rinkimų kampanijos metu užsibrėžtos „gerovės valstybės“ link.
„Mano supratimu, buvo labai palanki situacija būti lyderiu, patvirtinti lyderystę. O prezidentas to neišnaudojo. Trūko labai aiškaus kryptingumo – su kuo nori save tapatinti. Tas jo „gerovės valstybės“ konceptas, kaip aš sakau, kalnas, į kurį mes turime visi kartu su juo per penkerius metus įkopti, jis ir galėjo duoti tam tikras linijas. (…) Tai yra neišnaudota lyderystė. Nes krizėje yra labai svarbu turėti lyderį, kuris parodo žmogiškąsias puses, buvo puiki proga tai patvirtinti ir parodyti tai“, – Delfi prezidento G. Nausėdos veiksmus vertino VDU profesorė.
Ji teigė, kad prezidentas turėtų būti ne tik „situacijos fiksuotojas“, kuris įvertina sprendimų priėmėjų žingsnius, bet ir lyderis, nurodantis, kaip gyvensime toliau, kokiu keliu eisime.
„Aš norėjau aktyvesnio jo vaidmens, man šito pristigo. Jis buvo puikus situacijos fiksuotojas, bet man norėjosi, kad jis būti žmogus, kuris gyvena šiandien, bet sako, ką mes darysime rytoj. Man šito pritrūko“, – sakė A. Nugaraitė.
Ir pridūrė, kad jai „norėjosi šviesos, kurią G. Nausėda neštų“.
Viešojoje erdvėje prezidentas kritikuojamas už veiksmų krizės akivaizdoje trūkumą, tačiau A. Nugaraitė primena, kad prezidento institucija sprendimų ir negali priimti. Tad kritika yra tik iš dalies pamatuota.
„Manau, kad tik iš dalies ji pamatuota. Jis kai kurias funkcijas daro, kai kurios funkcijos sutampa su vykdomosios valdžios. Bet prezidento institucija pasitikėjimą visuomenės ir turi dėl to, kad žmonės tikisi, jog prezidentas ir bus tas, kuris bus lyderis. Kad jis pasakys, kaip yra iš tikrųjų. Ir reitingai šios institucijos bene visada aukšti – ji gana nepriklausoma, kas jai leidžia šiuo pagrindu ir daryti tas veikas: solidarizuoti, pritraukti, paaiškinti.
Mano supratimu, visa tai nebuvo išnaudota. Krizė ypatinga, ji yra ir grėsmė, ir galimybė. Drįstu teigti, kad krizės galimybės jis neišnaudojo“, – šalies vadovo veiksmus ir komunikaciją vertino VDU profesorė.
Paprašyta pabandyti prognozuoti, kaip šiuos veiksmus įvertins visuomenė, A. Nugaraitė teigė, kad visuomenėje ši institucija turi teigiamą vertinimą.
„Manau, kad jei tie reitingai pakris šiek tiek, tikrai labai nedaug. Nes kažkokių klaidų didelių, kai žmonės galėtų kaltinti, šiai institucijai labai sunku padaryti. O iš kitos pusės, kad šiek tiek bangavimas yra, natūralu. Nes krizės yra tam, kad atvertume akis, apsidairę, įvertintume, kas yra kas“, – Delfi sakė profesorė.
„Yra, kas buvo padaryta gerai, bet pačios situacijos požiūriu, galimybė yra neišnaudota“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Nugaraitė.