Didelė įvykio vieta
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį sakė, kad įvykio plotas tikrai nemažas, tad ir tai lems, kiek truks tyrimas.
„Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 2 straipsnius Baudžiamojo kodekso. <...> Šiuo metu išvykusi įvykio vietos apžiūros grupė: įvairaus pobūdžio ekspertai. <...> Šiandien tiksliai plotą įvardinti sudėtinga, bet man būnant vietoje – maždaug 400 metrų pločio ir maždaug kilometras ilgio.
Nuo lėktuvo smūgio į žemę, visas takas, kiek slydo, pabirusios lėktuvo dalys ir krovinys. Tai nemažo ploto įvykio vietos apžiūra vykdoma, todėl ir policijos pajėgos gausios“, – pasakojo A. Paulauskas.
Jis teigė, jog kol kas tikrai per anksti kalbėti apie įvykio priežastis, kalbėjo policijos generalinis komisaras A. Paulauskas.
„Laukiama aviacijos incidentų tyrimo ekspertų, ir kad jie galėtų tinkamai išimti juodąsias dėžes, kurios vėliau kažkaip bus dešifruotos. Negaliu sakyti, kad po savaitės bus daugiau aiškumo, bet medžiagos labai daug“, – kalbėjo jis.
A. Paulauskas tikino, kad iš dabar turimų duomenų nėra įrodymų, kurie nurodytų, kad „orlaivis buvo paveiktas išoriškai“.
„Jis leidosi į tūpimo taką, dėl nežinomų priežasčių mažiausiai 150–200 metrų žemiau nei turėtų leistis, mano akimis taip. Dėl ko įvyko tas kontaktas su žeme, dėl to orlaivis sudužo. <...> Šiandien negalime pasakyti, kas tai lėmė“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras A. Paulauskas.
Vienas pilotas žuvo, antrasis pilotas – ligoninėje. Bet kol kas pokalbiai su gyvais likusiais ekipažo nariais dar nėra įvykę. Pirmieji pokalbiai, kalbėjo policijos generalinis komisaras, gali būti net ne apklausos pavidalui. Iš 4 orlaivio įgulos narių gyvi liko 3, vieno iš jų būklė kritinė.
Policijos generalinis komisaras A. Paulauskas nesiėmė prognozuoti, kiek gali trukti tyrimas įvykio priežastims nustatyti.
„Ieškome angaro, kur galėtume išgabenti visus likučius orlaivio. Tai gali trukti visą savaitę. Nes tikrai labai daug liekanų, reikia viską nuodugniai užfiksuota, aprašyti, organizuoti to išgabenimą. Manau, kad tikrai įvykio vietos apžiūra truks mažiausiai 3–4 dienas. <...>
Kiek truks visas tyrimas, tikrai nesiimu prognozuoti. <...> Manau, kad tyrimas bus tikrai ilgas, be galo kompleksiškas. Viso to reikės, kad tinkamai teisiškai būtų įvertinta visa situacija“, – kalbėjo jis.
Kodėl tokiame aukštyje?
„Vilnius TECH“ Aeronautikos katedros dėstytojas Vincas Šnirpūnas pabrėžė, jog visi klausimai apie šį įvykį privalo būti atsakyti.
„Šiuo atveju irgi bus pradėtas tyrimas, ekspertai turės išanalizuoti techninius parametrus, skrydžio parametrus, įgulos veiksmus, oro sąlygas, kad galėtų atsakyti, kodėl tai įvyko“, – kalbėjo „Vilnius TECH“ aeronautikos katedros dėstytojas.
Jis taip pat pažymėjo, kad orlaivis, jo nuomone, skrido per žemame aukštyje.
„Jis buvo per žemai, taip ir pastebėjome. Tas tūpimo aukštis priklauso nuo įvesto slėgio piloto sistemoje. Viena iš galimų priežasčių – gal netinkamai buvo įvestas vietos slėgis. Orlaivis automatiškai buvo ne tame aukštyje, kuriame reikia. Bet čia tik prielaidos. <...> Bet tai galėtų būti viena iš numanomų priežasčių“, – tikino V. Širpūnas.
Jis dar pridūrė, jog oro uostas turi žiburius, oro sąlygos leido matyti žemę.
„Vizualus kontaktas buvo, tikrai klausimas, kodėl pilotai nepastebėjo, kad yra ne tame aukštyje“, – klausimą kėlė V. Širpūnas.
„Ką mes galime suprasti, kad ta nelaimė įvyko netikėtai, gal ir patiems pilotams. Taip, šis skrydis jau buvo žemame aukštyje, laiko sprendimams ir veiksmams yra labai mažai. Esi sekundėse iki pasiekiant žemę. Pirmas klausimas, kodėl jis nepamatė, kad yra (taip žemai, aut. p.). Matome, kad nebuvo jokio kontakto su skrydžių vadovais. Net jeigu pasižiūrėsime į įrašytus paskutinius vadovų ir pilotų pokalbius, jie neperėjo į tą bokšto dažnį, jie nesulaukė atsakymo, kad jie yra pasiruošę tūpti.
Galbūt jau tada buvo kažkokios problemas, kurias sprendė įgula, neturėjo laiko išeiti į ryšį, neturėjo laiko pranešti apie gedimą ar pavojų“, – kalbėjo jis.
V. Šnirpūnas teigė, jog ES mastu toks įvykis yra labai retas – kai nukritus orlaiviui žūsta žmonės.
Aviacijos srityje dirbantis Paulius Kazakauskas tvirtino, kad net jeigu ir siunta lėktuve būtų užsidegusi, maža tikimybė, jog tai galėjo lemti tokį įvykį.
„Nespekuliuokime“
Oro navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybinės įmonės „Oro navigacija“ Operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ apie įvykį nedaugiažodžiavo.
Jis teigė, jog pokalbis su šio orlaivio pilotais nebuvo neįprastas.
„Turbūt nieko neįprasto šiuo atveju nebuvo. <...> Šis įvykis nebuvo kažkoks neįprastas. Kontaktas su pilotais buvo“, – tvirtino T. Montvila.
Pašnekovas teigė, jog gali būti be galo daug priežasčių šiam įvykiui, tad ragino nespekuliuoti ir laukti tyrimo išvadų.
„Įvykio aplinkybių gali būti begalės. Kalbant apie avarijų dalykus, tiek orlaivis dalyvauja, įgula, mes dalyvaujame. Tai institucijų, įmonių, kurios yra vienaip ar kitaip susijusios su aviacija, yra begalės. Dabar tik tyrimas pasakys, kas atsitiko, kodėl atsitiko, kaip atsitiko... Turime sulaukti tyrimo išvadų, nespekuliuoti“, – ragino jis.
Paklaustas, ar minėtas orlaivis neskrido per žemai, T. Montvila irgi ragino nespekuliuoti.
„Nespekuliuokime. Mes iš savo pusės kažko tokio ypatingo <...> neindikavome, įrangos mūsų irgi nefiksavo gedimų. Sunku pasakyti, nenorime spekuliuoti – per žemai, per aukštai, per greitai, ar per lėtai – tyrimas pasakys“, – kalbėjo T. Montvila.
Tyrime dalyvaus daug institucijų, skirtingų valstybių atstovai.
„Orlaivis registruotas vienoje valstybėje, jo operatorius – kitoje, įgula dar vienaip... Čia daugybė institucijų, daug informacijos surinkti“, – kalbėjo įmonės „Oro navigacija“ Operacinės veiklos departamento vadovas T. Montvila.
„Iki didesnės nelaimės buvo labai arti“
Nacionalinio krizių centro vadovas Vilmantas Vitkauskas Žinių radijo eteryje sakė labiau linkęs manyti, kad šią katastrofą sukėlė techninė nelaimė, o ne sabotažo aktas, nors ne visa informacija įvertinta ar surinkta.
„Labiau būčiau linkęs manyti, kad tai yra pirmas variantas. Bet, vėlgi, labai anksti daryti kažkokias išvadas. Nes jeigu kalbame apie techninę avariją, tai turime kalbėti iš tikrųjų apie tai, kas nutiko, kokios priežastys. Palaukime tyrimo.
Svarbiausia neeskaluoti nereikalingų versijų dėl šito incidento, nes tai sukelia ir nerimo, nereikalingų jautrumų. Taigi, palaukime ekspertų išvadų ir netrukus sužinosime, kas iš tikrųjų įvyko“, – tikino V. Vitkauskas.
Jis teigė, jog išvengta kur kad didesnio masto nelaimės.
„Mano galva, tai yra stebuklas, kad su tokiais nuostoliais iš tokios katastrofos.... Yra ir medikų darbas, yra nukentėjusių įgulos narių, kuriuos irgi reikia gelbėti ir suteikti visą įmanomą paramą jiems.
Bet kalbant apie aplinkinius žmones, kurie gyvena rajone, atsitiktinumo dėka padėjo išvengti aukų. Nes faktiškai lėktuvo sparnas tik dalimi kabino namo dalį. Tikrai iki nelaimės buvo labai arti“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
