Kada karantinas švelnės?
„TV3“ ir Delfi apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) Vyriausiasis politikos analitikas Vladimiras Laučius prognozavo, kad ryškus karantino švelninimas turėtų įvykti tik po Velykų, kažkur balandžio mėnesio viduryje.
„Neatmesčiau tokios galimybės, kad po Velykų bus kažkoks sušvelninimas, o paskui, dar vieno sugriežtinimo, galbūt balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje“, – Žinių radijo laidoje sakė V. Laučius.
„IQ“ žurnalo vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius taip pat teigė, kad jau dabar turi būti aiškiai pasakoma, kokios priemonės galios Velykų savaitgaliui.
„Man įdomiausias klausimas, pasigendu labai aiškaus atsakymo dėl Velykų. Jau reikėtų valdžiai išeiti ir pasakyti, kad Velykų šiemet jau nebus, antrų iš eilės. Premjerė turėtų kalbėti, sveikatos apsaugos ministras, įtampos yra didžiulės, žmonės pervargę. Ne visi tie apribojimai atrodo logiški“, – sakė žurnalistas.
Kaip pavyzdį pateikdamas dirbančias didžiąsias maisto parduotuves, bet ne statybinių prekių.
„Tas pats draudimas išvykti į Trakus ar pajūrį, mano galva, yra per didelis. Kai išeini vakare pasivaikščioti į senamiestį, tai sunku prasibrauti per žmones, beveik alkūnėmis reikia trintis. Tos logikos kai kurių apribojimų yra mažoka“, – sakė O. Lukošius.
„BNS“ Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė Žinių radijo laidoje sutiko, kad logikos kai kuriuose sprendimuose pasigendama. Taip pat ji aiškino, kad vienas atlaisvinimas iškelia krūvą klausimų, kodėl atlaisvinama viena, bet ne kita.
„Jeigu pradedi laisvinti, tas spaudimas tik didėja, jį tampa vis sunkiau atlaikyti. Aš suprantu logiką judėjimo suvaržymų, siekiama pristabdyti mobilumą, bet suprantu ir visuomenės nuovargį, kuris tik didėja“, – sakė BNS Lietuvos naujienų redaktorė.
Ar pagrįsta Grybauskaitės kritika?
Praėjusią savaitę nuo koronaviruso buvo paskiepyta ir kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Po to žiniasklaidai ji skiepijimo procesą įvertino kaip chaotišką.
J. Damulytė Žinių radijo eteryje tikino, kad su dalimi kritikos sutinka.
„Nes didžiąja dalimi matau akivaizdžių spragų aiškinantis, komunikuojant skiepijimo naudą, ar apskritai pristatant skiepijimo pažangą. Ir iš mūsų patirties ir darbo, dažniau mūsų pastangomis proaktyviai veikiant, prašant informacijos ją gauname. Bet norėtųsi proaktyvaus veikimo iš centrinės valdžios. Ne tik pasigiriant, bet ministras Arūnas Dulkys negali apsimesti, kad jis nemato kitų skaičių – vos trisdešimt procentų aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių yra gavę skiepą“, – pabrėžė J. Damulytė.
Ji sakė pasigendanti tikslios informacijos ir komunikacijos apie pandemijos valdymą, skiepus.
„Man dabar nėra įdomu skaityti, kokiu automobiliu ministras atvyksta į darbą, kiek paspirtukų ministerija nusipirkusi. Tai yra labai pigios ir tuščios pagyros. Manau, kad tas pajėgas ir pastangas turėtų kreipti kita linkme, negalvoti dabar apie kažkokius savo įvaizdžio dalykus“, – sakė žurnalistė.
O. Lukošius pabrėžė, kad klausimų kėlė ir pats faktas, kad D. Grybauskaitė jau buvo paskiepyta nuo koronaviruso, nors jai tik 65 metai.
„Pati prezidentė iškėlė tam tikrų klausimų, nes jai 65 metai. Ir ji pasiskiepijo, aplenkdama keliasdešimt tūkstančių ir daugiau žmonių, kurie vyresni. Kyla klausimų“, – sakė jis.
Žurnalistas teigė, kad būtina griauti mitus apie vieną iš vakcinų.
„Politikai galėtų parodyti pavyzdį, matome išsigandusių žmonių ir sąmokslo teorijų. Jeigu pati D. Grybauskaitė būtų pasiskiepijusi „AstraZeneca“, būtų numalšinusi šiek tiek tam tikras aistras, žinant jos autoritetą, populiarumą“, – sakė „IQ“ žurnalo vyr. redaktorius O. Lukošius.
