Gegužės mėnuo savo orų permainingumu bei anomalijų kaitos seka nenusileidžia balandžiui, savo apžvalgą pradeda G. Stankūnavičius.
„Mėnesio pradžia buvo visai vasariška ir maksimali oro temperatūra vietomis Pietų Lietuvoje siekė +28 °C. Sutikite, ir vidurvasaryje ne kasdien tokia būna. Tiesa, tuo pat metu Lietuvos teritorijoje net anticikloninėmis sąlygomis susidarė didelis terminis kontrastas: skirtumas tarp šiaurės rytinių ir pietinių rajonų sudarė iki 8–9 °C. Taip paprastai nutinka, kai anticiklonas dar būna pradinėse savo vystymosi stadijose. Dar temperatūros kontrastus gali pagyvinti žemas debesuotumas, pavyzdžiui, poinversinis, kuris šiuo metų laiku dienos maksimalią temperatūrą mažina, o nakties minimalią didina ir, aišku, vietinio masto oro cirkuliacija, tokia kaip jūros brizas ar miesto šilumos sala. Pastaruoju atveju terminiai kontrastai susidaro ribotoje, bet ne visoje šalies teritorijoje.
Šilti vasariški orai pasibaigė praėjusį pirmadienį, kai virš Vakarų Europos ir Šiaurės rytų Atlanto įsitvirtino aukštuminis gūbrys, o virš Rytų Europos – slėnis. Tokia situacija buvo palanki labai šalto ir sauso oro skverbimuisi į Rytų Europos šiaurinę dalį, kur jis lėtai transformuodamasis laikosi iki šiol. Lietuva atsidūrė šios šaltos (Arktinės kilmės) oro masės judėjimo pakraštyje, todėl orų atvėsimas nebuvo ilgalaikis ir toks stiprus, kaip kad Rusijos centriniame regione, kur dar ir šiandien vietomis prognozuojamas sniegas, o labiau į šiaurę nutolusiuose rajonuose (Komių, Karelijos respublikos, Vologdos, Archangelsko sritys, Permės kraštas ir kt.) sniegas prognozuojamas tiek šį savaitgalį, tiek kitos savaitės pradžioje“, – rašo jis.
Atšalus orams šalnos buvo prognozuotos laiku ir didesnę teritorijos dalį apėmė trečiadienio naktį ir rytą.
„Kalba eina apie šalnas ore, kai oro temperatūra standartiniame 2 ar 1,5 m aukštyje vegetacijos laikotarpiu krenta žemiau 0 °C. Stipriausių jų būta šiaurės rytuose (iki –2,2 °C) ir pietuose. Giedros ir silpno vėjo (ar tykos sąlygomis) dirvos paviršiuje šalnos būna 2–5 °C stipresnės nei ore. Tai reiškia, kad net minimaliai oro temperatūrai pakilus iki +1 – +1,5 °C, dirvos paviršiuje (ypač, kur vyrauja sausas priesmėlis ar miško aikštelėse) šalnos labai tikėtinos.
Nors penktadienį per Lietuvą praslinko nedidelio masto barinis slėnis su aktyviais atmosferos frontais, kai per parą iškrito 2–8 mm kritulių, šiandien vėl stiprėja anticiklonas virš Skandinavijos ir Šiaurės jūros, kurio centras artimiausiu metu pasislinks link Baltijos jūros. Saulės savaitgalį ir pirmadienį bus žymiai daugiau negu prieš kelias dienas, tačiau naktys ir rytai liks šalti su didele šalnų tikimybe dirvos paviršiuje“, – rašo jis.
Kaip rašo klimatologas, šią savaitę savaitę šis sezoniškai stiprus ir lėtai judantis anticiklonas dar labiau išsiplės į rytus, Lietuva atsidurs šio anticiklono vakarinėje, tai yra šiltesnėje dalyje (nepaisant, kad susidarymo metu jame cirkuliavo poliarinė šalta oro masė) ir orai taps labai tipiški gegužės mėnesio viduriui.
„Antradienį dėl šiauriau praslenkančio fronto padidės debesuotumas, nakties oro temperatūra pakils, bet žymesnių kritulių tikimybė maža. Savaitės pabaigoje oras dar labiau įšils ir dieną sieks +16 – +21 °C. Taip pat kitos savaitės pabaigoje Lietuvą pasieks drėgnesnė oro masė ir dienomis vietomis numatomas trumpalaikis lietus ir perkūnija.
Visame Europos žemyne dėl intensyvios meridianinės oro cirkuliacijos vasariški orai net pietinėje žemyno dalyje bus juntami tik dieną, kai oro temperatūra pakils iki +23 – +28 °C. Naktys išliks vėsios net ir pajūrio rajonuose. Stipriausiai kitą savaitgalį atšils Skandinavijoje, kurios šiaurinėje dalyje net iki gegužės pradžios laikėsi beveik žiemiški orai. Dėl anticikloninių orų ir ilgos dienos trukmės net Laplandijoje oras sušils iki +15 – +20 °C ir kontrastai tarp Šiaurės ir Pietų Europos bus maži. Ir tik Islandijoje dar ir kitą savaitę vyraus šalti su šlapdribomis orai.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad vasariškų karščių likusią mėnesio dalį mūsų regione tikėtis nereiktų, tačiau mėnesio gale orai atostogoms pakankamai sušils pietinėje ir pietvakarinėje Europos žemyno dalyje“, – rašo klimatologas.
Artimiausių dienų prognozė:
Trečiadienio naktį situacija nesikeis. Debesys išsisklaidys, vyraus daugiausia giedri orai. Be lietaus. Dvelks vos juntamas vėjas. Paryčiais termometrai rodys tarp 5–10, pietrytiniuose rajonuose kai kur 2–4 laipsnių šilumos. Dirvos paviršių vietomis nubalins silpnos šalnos iki 3 laipsnių šalčio.
Trečiadienio dieną bus saulėta ir sausa. Vėjas pasisuks iš pietų, pietryčių, pūs vidutiniu stiprumu. Aukščiausia temperatūra svyruos tarp 15–20 laipsnių.
Ketvirtadienį taip pat lietaus tikimybė išliks maža. Pietryčių, pietų vėjas nakties metu nurims, dieną vėl sustiprės iki 6–11 m/s. Naktį vės iki 3–8, dirvos paviršiuje kai kur vėl neišvengsime šalnų 0–3 laipsnių šalčio, dieną sugrįš 16–21 laipsnio šiluma.
Praėję metai buvo šilčiausi per istoriją
Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 milijardų eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. Kokie pokyčiai laukia, domėjosi LNK žinios.
2023–ieji metai buvo rekordiniai. Tiesa, mokslininkai skelbia, kad ne visi rekordai džiugino. Klimato kaitos „Copernicus“ duomenimis, praėję metai buvo šilčiausi istorijoje. „Su šiluma kartu atėjo ir visi kiti reiškiniai: sausros, karščio bangos, liūtiniai lietūs. Lietuvoje taip pat metai buvo šilti, bet jie buvo treti pagal šiltumą“, – LNK žinioms pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Visoje Europoje sumažėjo ledynų plotai, Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą Europos Sąjungos (ES) istoriją. O Lietuvoje, pasak klimatologo D. Valiuko, turėjome net 17 atskirų dienų, kai buvo fiksuotas naujas šilumos rekordas. „Turėjome patį šilčiausią rugsėjį per meteorologinių stebėjimų istoriją. Turėjome dėl to šilto rugsėjo labai užsitęsusią vasarą. Ir, žinome, turėjome ir audringų orų su škvalais, stipriais vėjais, kruša“, – teigė klimatologas D. Valiukas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad praėjusiais metais dėl ekstremalaus karščio buvo rekordiškai daug gyventojų sveikatai pavojingų dienų.
„Kurie turi šalutinių ligų, įvairių negalavimų. Ir dėl to žmogaus organizmas, esant labai aukštai temperatūrai, patiria didelį stresą.
Tai ir vadinama karščio sukeltu stresu. Ir jis gali pasibaigti ir priešlaikinėmis mirtimis“, – pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto dėstytoja Judita Liukaitytė–Kukienė. Didelis karštis ypač pavojingas mažiems vaikams, senjorams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaičiuojama, kad bent per paskutinis 20 metų nuo karščio mirė trečdaliu daugiau žmonių. Specialistai tikina, kad klimato kaitos sukeltų padarinių kasmet tik daugės.
„Tai ir karščio bangos, netikėtai pasireiškiantys orų kontrastai, liūtiniai krituliai, lietūs besitęsiantys, sausros. Tai iš principo didėjantis orų ekstremalumas“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Pasak VU Geomokslų instituto dėstytojos J. Liukaitytės–Kukienės, ateina ne tik karščio stresas, bet ir galimas nušalimas, alergijos.
Pasak meteorologų, daugės ir tropinių naktų, kai temperatūra naktimis nekrenta žemiau 20 laipsnių šilumos. Todėl Lietuvoje vis garsiau kalbama ir apie šaldymo sistemas. „Seno tipo namuose nėra sudėtinga įrengti. Šiek tiek galbūt gali būti sudėtingiau su kondensato nuvedimu. Gali kilti klausimų dėl elektros reikiamos galios namui“, – LNK žinioms sakė „Citus Contruction“ vadovas Mantas Galdikas. Tačiau vien kondicionierių gali neužtekti.