„Vasara yra atostogų metas – mokytojai ir mokiniai atostogauja. Atostogauja ir mokyklų administracijos, bet jos dirba siekdamos savo užsibrėžtų tikslų. Buvo susitikimas, kuriame dalyvavo ir naujoji švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, kuri taip pat įžvelgė diskriminacines apraiškas tų mokyklų atžvilgiu. Kadangi tokios pačios lietuvių mokyklos gavo leidimą ir jau dirba komisijos, pabaigsiančios procesą. Ministrė dirba ta linkme ir mūsų frakcijos susitikimo metu pažadėjo, kad tie klausimai bus sprendžiami“, – sakė Seimo narė.
Tačiau ji pabrėžė, kad streikus organizuoja ne LLRA – ji tik palaiko iš mokyklų bendruomenių kilusią idėją: „Palaikome visų bendruomenių siekius išlikti ilgosiomis mokyklomis ir teikti vidurinio ugdymo programą“.
R. Tamašunienė aiškino, kad streiką paskelbė organizaciniai streiko komitetai, tėvų forumai, kurie yra visuomeninės organizacijos ir jungia mokyklų tėvus mokinius, mokytojus.
„Jei rugsėjo mėnesį tos mokyklos jau pradėtų veikti kaip gimnazijos, tada įvyktų įspėjamasis streikas, rodantis, kad tokie dalykai neturėtų dėtis demokratinėje valstybėje“, – teigė parlamentarė.
LLRA atstovė taip pat pasakojo, kad Seimo narių iniciatyvų yra visoje Lietuvoje, nes tokių mokyklų yra ir miesteliuose.
„Uždarius vieną ar kitą mokyklą, mano apygardos atveju, artimiausia mokykla yra už 20 kilometrų. Kiek užima kelias, dar reikia atsikelti. Įsivaizduokite, koks abiturientui yra papildomas krūvis, be to, kad jis dar turi pasirengti egzaminams. Jeigu Vyriausybės programoje yra įrašytas punktas, kad reikia išsaugoti mokyklą arčiau vaiko, labai deklaratyvūs, gražūs dalykai, tai ministrė privalo tai įgyvendinti“, – piktinosi R. Tamašunienė.
Vadovaujantis 2011 metais priimta Švietimo įstatymo nuostata, iki šių metų rugsėjo 1 dienos visos vidurinės mokyklos tampa arba keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokykloms. Nors reformoje numatyta palikti vadinamąsias „ilgąsias“ gimnazijas nuo 1 iki 12 klasės, pasirodo, jos gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Todėl dalis miestuose esančių tautinių mažumų mokyklų negalės mokyti 11–12 klasių mokinių.
Birželio 1 dieną. Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas mitingas „dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminacijos Vilniaus krašte“.
Jo metu taip pat išplatinta peticija „Dėl tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų diskriminacijos“. Joje prašoma:
„Tautinių mažumų mokyklose akredituoti viduriniojo ugdymo programą ir išsaugoti šiose mokyklose mokymąsi nuo 1 iki 12 klasės.
Nustatyti tokius mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo kriterijus, kad būtų išsaugotos visos tautinių mažumų teikiančios viduriniojo ugdymo programą mokyklos.
Dabartinėje pavasario Seimo sesijoje atšaukti Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo.
Atsisakyti suvienodinto lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino. Įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą
Atsisakyti diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų ir rusų mokyklų sąskaita.
Padidinti mokinio krepšelį iki 50 proc. tautinių mažumų mokyklose ugdymo procesui organizuoti“.
Peticijoje taip pat rašoma, kad tautinių mažumų mokyklų streiko komitetai skelbia streiko parengtį.
Birželio 3 dieną tautinių mažumų mokyklose buvo surengtas įspėjamasis streikas, per kurį tėvai neleido vaikų į mokyklas. Tačiau nėra žinoma, kad kiek mokyklų prie jo prisijungė.
Streikų ir LLRA priekaištų dėl tautinių mažumų mokyklų neremia Lietuvos rusų sąjungos narė Olga Gorškova, kurią stebina, kur mokyklos ir politikai buvo ketverius metus. Jos teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ketverius metus galėjo tvarkyti Vilniaus švietimo įstaigas, nes dirbo valdančiojoje koalicijoje.
LLRA priekaištus atmeta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų, o mokyklos reorganizuojamos dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.
Likviduoti arba reorganizuoti planuojama keturiolika mokyklų, kuriuose dėstoma tautinių mažumų kalbomis.
Kai kurių politologų vertinimu, prisidėdama prie mitingų LLRA ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams ir nori pasinaudoti tėvų bei vaikų nepasitenkinimu dėl to, kad reikės keisti mokyklą.