48 valandų para?
Šiandien ypatinga diena visiems švenčiantiems gimtadienius, įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas – tai rečiausia metų diena. Kam prireikė šios papildomos dienos? Keliamieji metai atsirado dėl astronominių priežasčių. Nors šiuolaikinį Saulės kalendorių sudaro 365 dienos, iš tiesų Žemei aplink šią žvaigždę apsisukti reikia dar šešių valandų. Kas ketverius metus jos pavirsta papildoma para.
Jau senovės graikai ir romėnai suprato, kad kas ketverius metus reikia dar vienos paros. Jie ypatingą statusą suteikė vasario 24-ajai. Papildoma diena vadinta „dukart šeštąja“, mat ji buvo tarytum sudvigubinta (turėjo 48 valandas) šeštoji diena prieš kovo kalendas – naujų metų pradžią. Bažnyčia keliamąja diena iki šiol tebelaiko vasario 24 d. ir pagal tai skaičiuoja savo švenčių datas.
1582 m. vasario 24 d. pradėtas naudoti Julijaus kalendoriaus pagrindu sukurtas Grigaliaus kalendorius (juo naudojamės ir dabar). Tarp pirmųjų valstybių, kurios priėmė naująjį kalendorių, buvo ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Protestantiški kraštai laukė apie porą amžių, o Rusija prie jo perėjo tik po Spalio revoliucijos, kuri pagal Grigaliaus kalendorių įvyko lapkričio pradžioje.
Gimė iškilios asmenybės
Stačiatikių bažnyčios Julijaus kalendorių naudoja ir dabar, todėl stačiatikių bei katalikų Velykų data kartais skiriasi. Įdomu tai, kad ES vasario 29-oji „keliamąja diena“ oficialiai pripažinta tik prieš aštuonerius metus.
Keliamieji metai yra komplikuoti visiems, kurie gimė pačioje vasario pabaigoje. Tačiau matematiniu požiūriu vaikai, gimę keliamaisiais metais vasario 29 dieną, įprastiniais metais visiškai teisėtai gali švęsti savo gimtadienį vasario 28-ąją.
Gimusieji keliamaisiais metais nuo vasario 25 iki 28 dienos, tais metais, kurie turi 365 dienas, matematiniu požiūriu savo gimtadienį atšvenčia viena diena anksčiau. O tie, kas gimė įprastiniais metais, keliamaisiais metais savo gimtadienį švenčia viena diena vėliau.
Rečiausią metų dieną yra gimę nemažai žmonių, vienaip ar kitaip garsių pasaulio istorijoje: popiežius Paulius III (1468–1549), italų kompozitorius, operos „Sevilijos kirpėjas“ autorius Džoakinas Rosinis (1792–1868), šiuolaikinių povandeninių laivų išradėjas airis Džonas Filipas Holandas (1840–1914), kompanijos, kuri vėliau tapo IBM, įkūrėjas Hermanas Holerithas (1860–1929), Indijos premjeras Morarjis Desai (1896–1995), graikų ortodoksų patriarchas Bartolomėjus I (g. 1940 m.).
Svarbios istorinės datos
Tarp gimusiųjų vasario 29 d. yra ir tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas Juozas Urbšys (1896–1991), rusų rašytojas Fiodoras Abramovas (1920–1983), tikroviškai pavaizdavęs kolūkinės sistemos nuskurdintą, tradicinių moralinių vertybių netekusį kaimą, Estijos parlamento pirmininkė Enė Ergma (g. 1944 m.), legendinė Rusijos slidininkė Raisa Smetanina
(g. 1952 m.), Alžyro dainininkas, dainų kūrėjas ir multiinstrumentininkas Khaledas (g. 1960 m.), amerikiečių reperis ir aktorius Dža Rulas (g. 1976 m.), rusų komediantas ir televizijos laidų vedėjas Garikas Charlamovas (g. 1980 m.).
Šią dieną 1720 m. Švedijos karalienė Ulrika Eleonora sostą atidavė savo vyrui Frederikui I, 1768 m. grupė Lietuvos ir Lenkijos didikų sudarė sąjungą – Baro konfederaciją, kurios tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Respublikoje ir jos statytinį karalių Poniatovskį, 1932-aisiais Salvadore po karinio perversmo valstybės vadovu tapo generolas Maksimiljanas Hernandezas Martinezas, 1940 m. Suomija pradėjo Žiemos karo taikos derybas, 1956 m. Pakistanas tapo Islamo Respublika, 1960 m. per žemės drebėjimą Maroko Agadyro mieste žuvo beveik trečdalis gyventojų: 12 tūkst. iš 40 tūkst., 1996 m. per skaudžiausią Peru istorijoje aviakatastrofą, Anduose sudužus keleiviniam lėktuvui, žuvo visi 117 juo skridusių žmonių.
Vasario 29-oji per šimtmetį mus aplanko tik 25 kartus.