„Atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių mastai iki 2050 metų padidės keturis kartus, šilumos siurblių augs 6 kartus, elektromobilių gamyba augs eksponentiškai, apie 15 kartų. Tai yra geras dalykas, nes mes nueiname nuo naftos ir dujų. Tačiau, klausimas yra, ar mes nesusikursime naujų priklausomybių, nes komponentai ir žaliavos reikalingos jų gamybai atvyksta iš už Europos“, – praėjusią savaitę tarptautinėje konferencijoje „Laimingi, kaip švedai: šalies patirtys, aktualios Lietuvai“ aiškino M. Vaščega.
Pasak jo, toks poreikis gali Europą vėl padaryti priklausomą nuo kitų valstybių, kadangi žaliavos ar net komponentai, reikalingi gaminti tokius įrenginius, yra importuojami. Be to, jo teigimu, per artimiausius 30 metų tokių metalų, tokių kaip litis, grafitas ir kobaltas, poreikis ES ribose drastiškai padidės.
„Ličio poreikis 2030 metais išaugs bent jau 3 kartus, 2050 metais bent 15 kartų. Grafitas, naudojamas saulės kolektorių gamybai, jo poreikis auga beveik 2 kartus 2030 metais, 6 kartus 2050 metais. Kobaltas, reikalingas baterijoms, Kongas užima didžiąją dalį rinkos, taip pat didelis augimas. Kokį retąjį elementą nepaimtum, transformacijai tas poreikis auga, užauga ir didėja“, – komentavo jis.
„Taip jau yra su žaliavomis, kad dažnu atveju rinkoje karaliauja viena valstybė“, – paminėjo jis.
Todėl, teigia jis, ES siekia kuo didesnio resursų išgavimo ir perdirbimo pačios ES ribose. Pasak jo, vienas ir tokių resursų šaltiniu gali būti Švedijos šiaurėje esanti Kiruna, kur nesenai rasta retųjų metalų.
„Mes norime, kad kuo daugiau žaliavų išgavimo, bet taip pat ir perdirbimo ir antrinio perdirbimo vyktų ES. Kad kuo daugiau tiekimo grandinės būtų Europos ribose. Ir esame nusimatę tikslus šioje srityje iki 2030 metų“, – tvirtino M. Vaščega.
„Kirunoje, Švedijos šiaurėje, vyko Europos Sąjungos pirmininkavimo atidarymo renginys, kurį organizavo Švedija. Ir kaip tik panašiu laiku buvo paskelbta, kad Kirunoje rado išties daug retųjų metalų ir išteklių, kuriuos bus galima išgauti. Ir vienas iš Europos Komisijos pasiūlymų užsitikrinti strateginę autonomiją retųjų išteklių srityje yra būtent pasižiūrėti, ką mes galime išgauti pačios ES ribose“, – dėstė jis.
Taip pat, anot EK atstovybes vadovo, iš ES pusės svarstoma padėti valstybėms, kurios gali dalyvauti tokių metalų kaip litis kasyboje, siekiant mažinti pavienių šalių dominavimą žaliavų tiekime Europai.
„Potencialiai daug šalių gali dalyvauti ličio gavyboje, tiesiog turime įtraukti valstybes, kurios galinčios dalyvauti į prekybą. Ir toliau naudoti savo prekybos politiką, kad ji neštų mums geriausius rezultatus ES ribose“, – teigė jis.
„Mes turime mažinti vienos šalies dominavimą žaliavų tiekime“, – pridūrė jis.