Nors abi kelio atkarpos, kuriose eismo įvykiai nutiko, aktyviai naudojamos, jų būsenos – kone apverktinos.
Važiavo į ekskursiją, o atsidūrė reanimacijoje
Kaip žinia, pirmasis autobusas nuo kelio nuvažiavo ir apvirto Ukmergės r., Deltuvos sen., Jakutiškių kaime, kelyje Deltuva-Bukonys ketvirtadienio rytą.
35 vaikai ir mokytojai buvo vežami iš Kėdainių į Vilnių, kur turėjo lankytis teatre. Galiausiai autobuso vairuotojas buvo prispaustas, į Ukmergės ligoninės reanimaciją paguldyti du vaikai ir viena mokytoja.
„Atvežta daug tikrai žmonių. Sunkiau gal sužaloti trys – du vaikai ir viena mokytoja, jie paguldyti į reanimaciją. Vienas suaugęs vyras, vairuotojas, dėl lūžusios rankos paguldytas į traumatologinį. Keli vaikai paguldyti į Chirurginį skyrių, jiems žaizdos, jas reikia susiųti su narkoze, jų sužalojimai nėra sunkūs. Daug vaikų su smulkiais sužalojimais – apibrozdinimai, porai vaikų lūžo raktikaulis. Priėmime likę pora vaikų – stebim, žiūrim. Mes atšaukėm planines operacijas ir teikėm pagalbą“, – ketvirtadienį BNS pasakojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka.
Būklę apibūdino kaip katastrofinę
Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas DELFI sakė, kad kelias, kuriame autobusas apvirto, yra siauras, slidus, netolygus.
„Tai vienas gana rimtų regioninių kelių, kurio būklė tikrai yra katastrofinė“, – pripažino jis.
Anot pašnekovo, avarijų šiame kelyje pasitaikydavo ir anksčiau.
„Šiuo keliu važiuoja ir tarpmiestiniai autobusai, ir mūsų autobusai į priemiesčius, ir mokykliniai autobusai, krovininis transportas. Tai patogi atkarpa, jungianti su Kėdainių rajonu. Intensyvumas šio kelio yra tikrai didelis“, – aiškino R. Janickas.
Nepaisant to, investicijų į jo būklę iš Automobilių kelių direkcijos (kuriai aptariamas kelias ir priklauso) nesulaukiama esą kone 10 metų.
Ne tik, kad netvarko, bet ir nevalo?
„Po dešimtmečio savivaldos kreipimosi tas procesas pajudėjo. Viena atkarpa yra sutvarkyta – nuo Ukmergės iki Deltuvos, likusi ta atkarpa, kuri sudėtingiausia, už Deltuvos iki Jakutiškių. Užpernai pabaigė minėtą etapą, tikėjomės, kad šiais metais bus rekonstruotas ir kitas kelio ruožas, bet darbai kol kas nevyksta. Negaliu pasakyti, kodėl, turi atsakyti Kelių direkcija“, – nurodė meras.
R. Janickas tikino esantis nepatenkintas ir kelių priežiūra.
„Nuolat kreipiamės, nes jie taip viską taupo, tiek susimažino, kad valo arba pabarsto tik posūkius ar įkalnes, o pačių kelių – ne. Tai nėra saugu, todėl skambiname, rašome, prašome asmeniškai: „Būkite geri, atsižvelkite“ ir taip toliau. Tai yra didžiulė problema“, – sutiko pašnekovas.
Autobuse nebuvo saugos diržų
Anot mero, kalbėtis su autobuso vairuotoju, kodėl, jo nuomone, nutiko nelaimė, jam kol kas dar neteko. Tačiau, spėja R. Janickas, kaltos buvo oro sąlygos ir kelio kokybė.
„Svarbiausia, kad niekam didelių grėsmių nėra, visiems nukentėjusiems suteikta pagalba. Pora vaikų pervežta į tretinio lygio gydymo įstaigas“, – paklaustas, kaip šiuo metu laikosi moksleiviai, mokytojai, vairuotojas, nurodė pašnekovas.
Anot jo, į ligoninę buvo atvežti 29 vaikai ir 4 suaugusieji.
„Tai yra ankstesnės gamybos autobusas, o jie neturi saugos diržų. Jie nebuvo numatyti. Dabar naujesni autobusai jau turi saugos diržus. Aišku, galvosime apie tai, gal rekomenduoti mokykloms rinktis naujesnes transporto priemones. Visi mokykliniai autobusai turi saugos diržus, bet, jei visi vaikai segėtų, tikrai būtų saugiau“, – pripažino R. Janickas.
Kelias bus sutvarkytas iki 2020 m.
„Kelių direkcijai kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė būklė yra žinoma, kelias tvarkomas atskirais ruožais (etapais). Šiais metais buvo atlikti kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožo nuo 41,950-45,177 km esamos kelio dangos rekonstravimo darbai (atnaujinimas) ir apšvietimo tinklų rekonstravimas. Taip pat buvo įrengti atitvarai kelio 36,68 km (dešinėje kelio pusėje) ir 41,6 km (abiejose kelio pusėse).
Toliau bus tęsiami kelio tvarkymo darbai 2 etapais. Yra parengti kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožų rekonstravimo techniniai projektai: nuo 26,8-40,27 km (įvykusio eismo įvykio ruožas) – I etapas, nuo 41,96 iki 45,24 km, nuo 40,27 iki 41,97 km – II etapas.
Krašto kelių rekonstravimo poreikis yra labai didelis – 425 objektai (950 km). Šių kelių rekonstravimo projektai įgyvendinami pagal sudarytą krašto kelių rekonstravimo prioritetinę eilę. Pagrindiniai atrankos kriterijai – kelio skersinių profilių bei esamos kelio būklės parametrai, vidutiniseismo intensyvumas, saugaus eismo bei aplinkosauginių priemonių poreikis, ruože esančių statinių būklė (tiltai, viadukai ir kt.) ir kt.Kiekvienais metais planuojama rekonstruoti apie 50 km krašto kelių. Vidutinė krašto kelio rekonstravimo kaina – 700 tūkst. Eur / km.
Kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožo nuo 26,8-40,27 km (įvykusio eismo įvykio ruožas)rekonstravimo projektas yra 75 vietoje iš 425. Atsižvelgiant į 2017 m. LR biudžetą, kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė minėtų ruožų rekonstravimo projektus planuojama įgyvendinti iki 2020 m.“, – nurodoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakyme DELFI.
Nuslydo nuo žvyro danga dengto kelio
Savo ruožtu vakarop, kiek po 16 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Rokiškio raj. Južintų seniūnijoje apie 2 km nuo Južintų, važiuojant Dusetų keliu link Minkūnų, nuo kelio taip pat nuslydo autobusas, vežantis vaikus.
Laimė, visi juo keliavę liko sveiki.
Ekspertizės metu išsiaiškina, kad toje vietoje žvyro danga buvo vidutiniškai slidi, paviršiuje užfiksuoti 2 cm šlapio sniego. Įvykio metu buvo 1 laipsnis šilumos, krito dulksna, kuri perėjo į silpną lietų.
Išsiaiškino, kodėl avarija nutiko: penktadienį vaikų net nevežė
Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis penktadienį DELFI sakė išsiaiškinęs, kodėl ši avarija nutiko.
„Greitis buvo labai nedidelis, autobusas apsisukinėjo, darė manevrą ir pradėjo slysti link griovio. Viskas vyko labai lėtai, tačiau nuslydo, nebegalėjo išvažiuoti, tad teko skambinti gaisrininkams, kurie atvažiavo ir ištraukė. Vaikai net neišsigando“, – sakė jis.
Meras tikino, kad pasimokę iš šios nelaimės penktadienį jie vieno autobuso maršrutą net atšaukė.
„Mes turime ne vieną problematišką kelią ir tie, vadinamieji, žvyrkeliai yra labai pavojingi, jie gi nebarstomi. Pavyzdžiui, šiandien, penktadienį, Aleksandravėlėje mes net nevežėme vaikų, nes kelias buvo pernelyg slidus“, – nurodė pašnekovas.
Planuoja įsigyti grandines, kreipėsi į kelininkus išsiuntė informaciją mokykloms
A. Vagonis dar penktadienio rytą sakė kalbėjęs su Švietimo skyriaus vadovu apie planus automobiliams, kurie vežioja vaikus, nupirkti ir grandines.
„Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur važinėjama po kalnus, automobiliams uždedamos grandinės, kai tenka vykti žvyruotu keliu. Kalbėjau ir su kelininkais, jie pakartojo, kad žvyrkeliai nebarstomi, nurodė negalintys jų barstyti, nes jie yra tokie. Turime tuos žvyrkelius, turime jais ir važiuoti, tačiau bandysime spręsti“, – guodė meras.
Jis taip pat tikino visoms mokykloms ir jų vairuotojams išsiuntęs informaciją griežtai žiūrėti į tai, kad autobusais vykstantys vaikai prisisegtų saugos diržus.
„Paprašėme elgtis atsakingai. Štai neseniai mane pasiekė žinia, kad vaikai dar prieš sustojant autobusui jau atsistoja ir eina į priekį laukti, kol galės išlipti. Pasakiau, kad, jei tai pamato, nesugeba susitvarkyti, sustotų ir nevažiuotų. Kitaip nesutvarkysi, barti nepribarsi, nes vaikai yra vaikai, jie visokie. Paprašiau jų jiems tiesiog paaiškinti, kad bijo, taip važiuoti nesaugu. Aš rekomenduoju iš viso nevažiuoti ir tuo metu, kai yra slidu. Lai bus praleistos pamokos, bet tegu nebūna pavojinga vaikams“, – aiškino A. Vagonis.
Anot jo, visi rajone esantys žvyrkeliai yra įtraukti į programą ir bus asfaltuoti. Pavyzdžiui, Aleksandravėlės kelią sutvarkyti žadama dar iki 2020 m.
Tikina, kad kelias prižiūrimas visus metus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, žiemą valstybinės reikšmės keliai prižiūrimi pagal atitinkamą priežiūros lygį.
„Pirmiausiai valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3610 prižiūrimas pagal 3 priežiūros lygį, t. y. keliai yra valomi, bet nebarstomi.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą tvarka: https://www.eismoinfo.lt/en/node/9102 Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakinga VĮ „Kelių priežiūra“.
Ir žiemą, ir vasarą keliais važiuoti yra saugu, tačiau ypač žiemą vairuotojai turi įvertinti kelio būklę, oro sąlygas ir pasirinkti saugų greitį. Ne visada žiemą leistinas greitis yra ir saugus greitis“, – nurodyta atsakyme.
Anot jų, aptariamas kelias prižiūrimas visus metus.
„Šiais metais kelio Nr. 3610 keturių km ruože (0,5-3,147 km) vyko nusidėvėjusių žvyrkelių ir kelkraščių atkūrimo darbai, kituose keturiuose kilometruose (8,899-12,837 km) buvo taisomi asfalto ir betono dangų defektai. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3610 nėra įtrauktas į 2018–2020 m. asfaltuojamų žvyrkelių programą“, – rašoma atsakyme.
Ir tiesiame kelyje gali būti pavojinga
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas DELFI sakė, kad visi keliai yra skirstomi į kategorijas, o nuo to priklauso jų valymo grafikas.
„Vieni keliai turi būti prižiūrimi visą parą, kai kurie – tik nuo ryto, per naktį jų niekas nežiūri. Tačiau su rytu kita problema – rajonas turi kažkokį technikos kiekį, tad tavo zoną, pavyzdžiui, gali pervažiuoti per 3-4 valandas. Jei tas ruožas kliuvo trečią valymo valandą, o autobusas važiavo antrą, tai taip ir nutinka. Žinote, kiekvieno autobuso maršruto neprižiūrėsi“, – nurodė jis.
Pasak A. Pakėno, tikėtina, kad kai kuriuose keliuose barstomi tik posūkiai ir įkalnės, tačiau į šį klausimą tiksliausiai esą galėtų atsakyti Kelių direkcija.
„Jei jie taip daro, tai tikrai yra labai blogai, nes ir tiesiojoje slidus kelias yra labai pavojingas. Vairuotojai net ir tiesiame kelyje ir vairą suka, ir automobilis dirba, kelias nelygus yra, manevruojama, mes gi ne bėgiais važiuojame, tad tai tampa sudėtinga“, – aiškino ekspertas.
Vieta, kur taupyti negalima
Anot jo, 1996-ųjų „Neoplan“, patekęs į avariją Ukmergėje, yra didžiulis autobusas, tad esą galima įsivaizduoti, kokios masės jo judėjimo metu susidaro.
„Yra vietų, kur, koks tu biednas bebūtum, netaupai. Čia, manyčiau, ta vieta, kur taupyti negalima“, – paklaustas, ką mano apie iš taupumo nevalomus kelius, pripažino A. Pakėnas.
Nusistebėjo jis ir tuo, kad vaikams vežti buvo pasirinktas toks autobusas, kuriame nebuvo saugos diržų.
„Yra autobusų, kuriuose nėra saugos diržų, bet nesamdykime jų vaikams. Jei aš organizuočiau ekskursiją, tikrai kelčiau klausimą ne tik dėl kainos, bet ir ar yra saugos diržai. Jei ne, tokio nenoriu. Gal po to savininkai tokių autobusų nebeturės, nes nebegalės išnuomoti. Ką žmogus turi, tą jis duoda, o jei kitas ima, tai kaltas tik jis, nes kėlė per mažas sąlygas“, – sakė pašnekovas.
Vaikai neturėtų būti bet kokia kaina vežami į mokyklas
Tikėtina, sutiko A. Pakėnas, kad žiemą kai kurie žvyrkeliai yra visiškai nebarstomi – tai, kartojo jis, priklauso nuo kelio kategorijos.
„Sunku pasakyti, ar padėtų ant ratų uždedamos grandinės. Tai – gana drastiška priemonė yra, ar tikrai mūsų klimatas toks? Na, gal. Reikia įvertinti. Jei rajoniniais nebarstomais žvyrkeliais tenka važiuoti mokykliniams autobusiukams, gal tikrai galima pagalvoti. Tik paklausčiau ir padangų specialistų, ką jie galėtų pasiūlyti autobusiukams, ar tikrai ant jų yra geriausios padangos. Aš dabar neturiu atsakymo, nesu matęs, kokios padangos dedamos ant mokyklinių autobusiukų“, – pripažino jis.
Tiesa, pašnekovas sutiko, kad jei yra slidu, keliai – prastos būklės, vaikai neturėtų bet kokia kaina būti vežami į mokyklas.
„Absoliučiai pritariu. Juk mes neleidžiame vaikų į mokyklas, jei yra tam tikra šalčio temperatūra, tiesa? O čia pavojus gyvybei didelis. Žinant, kad tokia kelių būklė, jie nevalomi, nėra pinigų, tada geriau nevažiuoti iš viso. Nerizikuoti vaikais“, – patarė jis.
Ką turi prisiminti žiemą sėdantys už vairo?
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, vieną dieną nutiko net dvi panašios avarijos, A. Pakėnas tikino, kad dėl to greičiausiai kaltas prasidėjęs žiemos sezonas.
„Žiemos pradžia. Vairuotojai nespėja adaptuotis. Mintyse jie dar – vasaroje. Matyt, irgi reikia kažkokio sukrėtimo, suvokimo, kad jau žiema. Dažnas tuo dar negali patikėti. Sakyčiau, tai buvo pats pirmas rimtas slydimas šią žiemą.
Dauguma žmonių – labai inertiški. Nors sakysi: „Slidu, slidu, slidu“, kol jis pats nepabandys, vis tiek nepatikės. Mes tokie netikintys, užsispyrėliai, kietakakčiai, visi šiek tiek žemaičiai. Tačiau pagalvokime, lanksčiau žiūrėkime. Jei visi sako, kad slidu, tai, po galais, gal tikrai slidu?“, – susimąstyti ragino pašnekovas.
Jis kartojo tai, ką turėtų prisiminti kiekvienas žiemą už automobilio vairo sėdantis: įdėmiai stebėk kelią, sumažink greitį, išbandyk automobilį – sustabdyk, pamanevruok, šiek tiek slystelėk ir suvaldyk.
„Nereikia būti tokiu perdėtai savimi pasitikinčiu. Pas mus tik kai jau čiuožia supranta, kad: „O, tikrai slidu“. Bet vėlu, brangusis“, – patarimu pasidalijo A. Pakėnas.