V.Dolinskas: Valdovų rūmų puolimas patiktų Jekaterinai II

Valdovų rūmų atkūrėjai verčiami situacijos įkaitais, kažkam naudinga nacionalinės svarbos objektą aplipdyti skandalais, siekiant kompromituoti prie rūmų atkūrimo dirbančius asmenis naudojamos ir „juodosios technologijos“. Tokiomis mintimis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje dalijosi rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, įsitikinęs, kad tokia veikla patiktų rūmus sunaikinusiai Rusijos carei Jekaterinai II.

Į pačių iškeltus klausimus, kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais, spaudos konferencijoje atsakinėjo devyni su rūmų atstatymu susijusių institucijų atstovai. Pasak V. Dolinsko, pribrendo objektyvus poreikis pareikšti savo poziciją – esą iki šiol tokios galimybės nebuvo, atkūrėjai turėjo atsakinėti į primetamus klausimus.

V.Dolinskas skundėsi, kad rūmų atstatymą palaiko užsienio specialistai, pasaulinio lygio ekspertai, tačiau daugiausia kritikos sulaukiama Lietuvoje. Pasak V. Dolinsko, rūmų tyrimo, atkūrimo, projektavimo, panaudojimo, paskirties klausimai visą laiką buvo puolami, nepagrįstai kritikuojami, iš jų buvo ciniškai šaipomasi.

Tai, direktoriaus manymu, gali liudyti kai kurių asmenų neišmanymą, istorinės atminties stoką arba sąmoningą „kažkurių politinių, ekonominių, o gal ir asmeninių interesų susikryžiavimą šiame objekte“.

Įžvelgia ir "juodąsias technologijas"

„Kartais mes patys savo rankomis, intrigomis, manau, griauname ir naikiname tai, kas iš tikrųjų mus turėtų vienyti, ką bandome iš kruopelyčių čia sukurti ar atkurti, kas galėtų liudyti Lietuvos valstybingumą, simbolizuoti Vilnių kaip Lietuvos sostinę, į ką atkreipdavo dėmesį prezidentas Algirdas Brazauskas“, - kalbėjo jis.

Pasak V. Dolinsko, rūmai turi ugdyti tautinį pasididžiavimą, pilietiškumą, patriotizmą, stiprinti istorinę sąmonę ir savimonę, demaskuoti visų mūsų atsakomybę už nacionalinės svarbos objektą.

„Tokiais procesais iš tikrųjų turėtų labai džiaugtis Rusijos carė Jekaterina II, turbūt besivartanti karste, kuri, sunaikinusi Valdovų rūmus, kaip žinia, netolies pasistatė čia paminklą turėdama tikslą pabrėžti, jog sugrįžo į tas žemes, kurias atkovojo Rusijai“, - teigė V. Dolinskas.

Jis kėlė retorinius klausimus, ar visada apie Valdovų rūmus pateikiama informacija objektyvi, paremta faktais, kodėl klaidingai manipuliuojama skaičiais.

„Kam naudinga nacionalinės svarbos objektą aplipdyti skandalais, kodėl jie netapo tautą vienijančiu objektu? (...) Kam naudinga Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais? Juk tai politinis sprendimas – valstybei reikėjo to objekto, o ne čia susirinkusiems žmonėms. (...) Kodėl kai kurie politikai ypatingai didelį dėmesį skiria Valdovų rūmams ir dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus? Gal jie čia turi ar turėjo kokių asmeninių interesų?“, - klausimus žėrė V. Dolinskas.

Direktorius pastebi, kad rūmų klausimas nuolat keliamas rinkimų arba biudžeto svarstymo išvakarėse, o Valstybės kontrolės išvados esą paskelbtos tą dieną, kai ji po poros valandų turėjo atsiskaityti už darbą Seime.

V.Dolinskas įžvelgė ir "juodųjų technologijų" taikymą „stengiantis kompromituoti prie Valdovų rūmų atkūrimo dirbančius asmenis“. „Gal kažkas labai norėtų, kad rūmai neatsvertų kuo greičiau savo vartų lankytojams ir kad jie kuo greičiau negalėtų išvysti atliktų darbų. Tada manipuliacija būtų sudėtingesnė“, - kalbėjo V. Dolinskas.

DELFI jau rašė apie Valstybės kontrolės išvadas – ši konstatavo, kad Valdovų rūmų statybos pabrango nuo 114 mln. Lt iki 367 mln. Lt. Statytojai teisinasi, kad tai lėmė visoje Lietuvoje brangusios statybos.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus.

Mokesčių mokėtojams Valdovų rūmų statyba jau kainavo 230 mln. Lt. Numatoma, kad galutinė statybų kaina sieks 367 mln. Lt. Kad būtų atidaryta pirmoji rūmų dalis, dar stinga 32 mln. Lt.