Tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad Vėgėlių šeimos kontroliuojama įmonė „Vilpra“ per maždaug pusmetį eksportavo kondicionierių už maždaug 940 tūkst. eurų, paskirties šalimi nurodydama Kirgiziją.
Pati įmonė nurodo, kad į šią šalį eksportavo prekių daugiau kaip už milijoną eurų.
Tačiau faktai leidžia abejoti, ar kondicionieriai nukeliavo būtent ten.
„Vilpra“ kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė į klausimus reaguoja kaltinimais „užsakytu tyrimu“, o savo šeimos verslo santykius su Kirgizija vadina „menkaverčiais“.
Kirgizija deklaravo įsivežusi gerokai mažiau
Žurnalistai primena, kad netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ES uždraudė kondicionierių eksportą į Baltarusiją.
Iki sankcijų įsigaliojimo Lietuva gana intensyviai eksportavo kondicionierius į Baltarusiją. 2022 m. vasarą, sankcijoms pradėjus veikti, šio eksporto iš esmės nebeliko. Tačiau būtent tuo metu Lietuvos kondicionierių eksportuotojai atrado naują rinką – Kirgiziją.
Iki 2022 metų Kirgizija nepasižymėjo kaip stambi Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Tačiau vienam po kito įsigaliojant ES sankcijų paketams, prekybą su šia šalimi ėmėsi intensyvinti tiek Lietuva, tiek kitos bloko valstybės. Ir netrukus paaiškėjo, kad nemaža dalis šios prekybos – netikra.
Žurnalistų gauti duomenys rodo, kad „Vilpra“ su Kirgizija intensyviai prekiavo nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo.
Tuo metu Lietuva pirmavo visoje ES pagal kondicionierių eksportą į Kirgiziją: Lietuva šiuo laikotarpiu nurodė eksportavusi kondicionierių už daugiau nei 2,3 mln. eurų. „Vilpros“ eksporto apimtys sudarė apie 40 proc. šios sumos.
Tačiau oficiali Kirgizijos pateikta statistika nesiekia ne tik Lietuvos deklaruoto eksporto, bet ir „Vilpros“ skaičių.
Jungtinių Tautų statistikos agentūrai „UN Comtrade“ Kirgizija nurodė šiuo laikotarpiu iš Lietuvos įsivežusi kondicionierių tik už maždaug 370 tūkst. dolerių.
Tai šešissyk mažiau nei Lietuvos deklaruotas eksportas. Ir kiek daugiau nei trečdalis nutekėjusių „Vilpros“ eksporto apimčių.
„Eksportas nebekeliauja į Baltarusiją – jis yra nukreipiamas kažkur kitur. (...) Galime įtarti, kad mes turime vieną iš bandymų apeiti sankcijas“, – susipažinusi su šia statistika teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Panašiai statistinius duomenis interpretuoja ir Muitinės departamento patarėjas Rolandas Jurgaitis.
„Galima daryti, išvadą, kad tie kondicionieriai buvo ne visai Kirgizijos rinkai skirti. Greičiausiai pakeliui galėjo būti iškrauti Rusijoje ar Baltarusijoje“, – teigė jis. Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) patvirtino, kad „Vilpra“ mėgino tęsti eksportą į Kirgiziją ir tai darė dar pernai vasarą. Tik nesėkmingai, mat muitinės pareigūnai krovinio neišleido, kaip nurodė, vykdant tarptautinę sankcijų kontrolę.
Įmonės su neegzistuojančiais adresais
Įtarimų dėl tikrosios kondicionierių paskirties šalies kelia ne tik oficiali statistika ar muitinės pareigūnų veiksmai, bet ir „Vilpros“ prekybos partneriai Kirgizijoje.
„Sienos“ gauti duomenys rodo, kad „Vilpra“ kondicionierius eksportavo dviem Kirgizijos įmonėms – „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“.
Abi jos registruotos Kirgizijos sostinėje Biškeke bei turi vieną bendrą vardiklį – neegzistuojančius adresus.
„Mavic Expert“ adresas nurodomas Biškeko verslo centre, tryliktame aukšte. Tačiau pastatas, kurį savo buveine įvardija Kirgizijos įmonė, turi vos aštuonis aukštus.
„Service Pack LCD“ registruota moderniame verslo centre, kuris dar nėra pastatytas.
„Sienos“ partneriai Kirgizijoje apsilankė abiejų įmonių oficialiose buveinės ir tuo įsitikino savo akimis.
Pėdsakai Baltarusijoje
Negana to, tyrėjai aptiko abiejų Kirgizijos įmonių pėdsakus Baltarusijoje – versle, kuris neseniai buvo išaiškintas kaip stambios sankcijų apėjimo schemos dalyvis.
Tremtyje dirbantys Baltarusijos žurnalistų kolektyvas „Biuro“ neseniai paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjo, kaip per Baltarusiją į Rusiją keliauja prabangūs europietiški automobiliai, pasinaudojant sankcijų spragomis. Tarp didžiausių „Biuro“ aptiktų automobilių tiekėjų Rusijos rinkai buvo kompanija „Custom Service“.
Būtent šios įmonės viešai paskelbtame dokumente nurodoma, kad „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“ – du iš trijų didžiausių „Custom Service“ tiekėjų 2022 metais.
Paprašytas pakomentuoti šias aplinkybes, „Vilpros“ vadovas Martynas Vėgėlė, kandidato I. Vėgėlės brolis, neminėjo nei „Mavic Expert“, nei „Service Pack LCD“ pavadinimų, tačiau atsiribojo nuo bet kokių kalbų apie sankcijų pažeidimą.
„UAB „Vilpra“ nevykdo jokios prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija, visada laikėsi ir laikosi galiojančių sankcijų, taip pat nedirba su jokiais subjektais, kurie žinomai apeidinėja sankcijas ar kuriuos galime įtarti taip veikiant“, – raštu pateiktame komentare teigė M. Vėgėlė.
Jis taip pat nepakomentavo statistikos, rodančios, kad kondicionierių eksportas į Kirgiziją augti pradeda kartu su sankcijų Baltarusijai įsigaliojimu. Tačiau kandidato brolis, kaip ir pats kandidatas, pareiškė žurnalistų klausimuose matantis politinius motyvus.
„Suprantame, kad Jūsų išskirtinis dėmesys mūsų įmonei bei konkrečiai prekių grupei, atsižvelgiant ir į planuojamą viešinimo laikotarpį, yra išimtai susijęs su politiniais procesais – artėjančiais prezidento rinkimais“, – raštu pateiktame komentare teigė M. Vėgėlė.
Su Kirgizijos įmonėmis „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“ tyrėjams susisiekti nepavyko. Nors jie rado net kelis šioms įmonėms priskiriamus telefono numerius, jais niekas neatsiliepė.
Kandidato I. Vėgėlės tėvas, mama ir brolis rinkimams paaukojo beveik 40 tūkst. eurų. Visi jie susiję su „Vilpra“ ar jos grupės įmonėmis.
Su visu jungtiniu „Laisvės TV“, „Sienos“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimu galite susipažinti čia.
