Paaiškėjo, kad Lietuvos muitininkų sustabdyta prekybos su menamais klientais iš Kirgizijos veikla tęsėsi. Lietuvos muitininkams atsisakius praleisti kondicionierių krovinius menamiemis pirkėjams Kirgizijoje, Vėgėlių šeimos valdoma „Vilpros“ kompanija šį eksportą nukreipė per labai netolimą užsienį. O tiksliau – per savo pačių įmonę Latvijoje.
Pakeitė kryptį
Ankstesniame tyrime „Kandidatas ir kondyškės“ atskleidėme, kaip „Vilpra“ prekiavo su Kirgizijos įmonėmis, eksportuodama oro kondicionierius – prekes, kurių eksportą į Baltarusiją draudžia ES sankcijos. Ir nors galėjo susidaryti įspūdis, kad ši prekybos operacija nutrūko pernai vasarą, tikrovė pasirodė esanti kitokia.
„Sienos“ gautais duomenimis, „Vilpra“ kondicionierių eksportą į Kirgiziją itin aktyviai vykdė apie pusmetį, 2022 ir 2023 m. sandūroje. Pačios įmonės pateiktais duomenimis, jos eksportas į Kirgiziją sudarė kiek daugiau nei milijoną eurų. Tai gerokai mažiau nei nutekėjusiuose duomenyse aptikta sutartis tarp „Vilpros“ ir vienos iš Kirgizijos įmonių, pagal kurią Vėgėlių šeimos verslas įsipareigojo parduoti prekių už lygiai 2 mln. JAV dolerių.
Teiravomės „Vilpros“, ar ši sutartis buvo įvykdyta, tačiau atsakymo negavome. O kolegos iš „Re:Baltica“ nustatė, kad kondicionierių eksportas į Kirgiziją buvo tiesiog perkeltas, ir prekės riedėjo toliau – tik ne per Lietuvos, o per Latvijos sieną.
Eksportuoja tai, ko nėra
„Re:Baltica“ gautais duomenimis, kondicionierių eksportą toliau vystė SIA „Vilpra“ – Vėgėlių šeimos valdomos „Vilpros grupės“ įmonė Latvijoje. Kondicionierių eksportas iš Latvijos suklestėjo tuoj po to, kad „Vilpra“ susidūrė su problemomis Lietuvoje.
Muitinės departamentas „Sienai“ patvirtino, kad pernai birželį „Vilpros“ kondicionierių krovinys į Kirgiziją buvo neišleistas, motyvuojant sankcijų kontrole. O „Re:Baltica“ gauti duomenys liudija, kad Latvijoje registruota „Vilpros“ įmonė tą pačią veiklą pratęsė jau tų pačių metų rugpjūtį.
„Re:Baltica“ gautais duomenimis, SIA „Vilpra“ kondicionierius į Kirgiziją eksportavo tiek pernai, tiek šiemet. Bendra šio eksporto apimtis viršijo 600 tūkst. eurų.
„Eurostat“ duomenimis, Latvija per 2023 metus deklaravo į Kirgiziją eksportavusi kondicionierių už kiek mažiau nei 950 tūkstančių eurų. Visgi šie skaičiai leidžia abejoti, ar prekės tikrai nukeliavo iki Kirgizijos. Mat oficiali Kirgizijos statistika rodo, kad Vidurio Azijos šalis iš Latvijos pernai neimportavo nė vieno kondicionieriaus.
„Jei [prekybos statistikoje] yra dideli nesutapimai, tai gali būti stiprus požymis, kad prekės nebuvo eksportuotos į dokumentuose nurodytą šalį“, – „Re:Baltica“ teigė Latvijos Finansinės žvalgybos padalinio direktoriaus pavaduotojas Paulis Iljenkovs.
Anot jo, tranzito per sankcionuotas šalis atveju tokie kroviniai neretai tiesiog iškraunami pakeliui į menamą eksporto šalį. Tačiau pažeidėjai įsigudrina imtis ir sudėtingesnių mechanizmų.
„Pastaruoju metu buvo atvejų, kai jie nugabena prekes į Kirgiziją ar Kazachstaną, jos ten pabūna keletą dienų ir tada išgabenamos į Rusiją. O tai [sankcijų pažeidimą] įrodyti daug sunkiau nei tuo atveju, kai prekės tiesiog pametamos pakeliui“, – sakė P. Iljenkovs.
Kandidatas savo ryšio neprisiminė
Reaguodamas į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ medžiagą, kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė ne kartą akcentavo nesantis nei „Vilpros“ valdybos narys, nei akcininkas. Su Latvijos „Vilpra“ situacija kiek kitokia.
Oficialiais duomenimis, I. Vėgėlė Latvijos įmonės valdyboje dirbo iki 2023 m. gruodžio, taigi ir tuo metu, kai latviška „Vilpra“ perėmė kondicionierių tiekimą menamiems pirkėjams Kirgizijoje. Apie tai Andrius Tapinas I. Vėgėlės teiravosi dar prieš rinkimus, tiesioginiame „Laisvės TV“ eteryje.
„Negaliu pasakyti. Dabar tikrai nesu. (...) Gal kažkada ir esu buvęs“, – sakė I. Vėgėlė, paklaustas, ar buvo latviškos „Vilpros“ valdyboje. Politikas vos prieš kelis mėnesius nutrauktą ryšį su SIA „Vilpra“ prisiminė tik ekrane parodžius tikslius tai patvirtinančius duomenis. Informacijos apie galimą latviškos įmonės dalyvavimą kondicionierių eksporto į Kirgiziją veikloje politikas tuomet nesiėmė vertinti.
Įžvelgia politiką
Dėl naujos informacijos apie Latvijos „Vilpros“ prekybą su Kirgizija kreipėmės tiek į lietuvišką, tiek į latvišką įmonę. Pastaroji patvirtino vykdanti kondicionierių eksportą į Kirgiziją ir turinti klientų pasirašytas deklaracijas, kuriose esą įtvirtinta, kad prekės neskirtos Rusijos ar Baltarusijos rinkai.
„O taip pat – kitus dokumentus, patvirtinančius eksporto faktą, kurie rodo, kad prekės kirto išorinę ES sieną“, – teigiama SIA „Vilpra“ raštu pateiktame komentare, kurį gavo „Re:Baltica“.
Apie dokumentus, kurie patvirtintų prekių atvykimą į Kirgiziją, Latvijos įmonė nepasakė nieko. Ji taip pat neatsakė į prašymą pakomentuoti statistiką, kuri rodo, kad Kirgizija 2023 m. iš Latvijos apskritai neimportavo kondicionierių.
Latvijos įmonė savo komentare akcentuoja Lietuvos politiką ir menamą siekį „sukompromituoti“ Igną Vėgėlę.
„Pabrėžiame, kad išskirtinis dėmesys mūsų įmonėms ir konkrečiai prekių grupei susijęs išimtinai su politiniais procesais – dabartiniais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais ir įmonės valdybos nario bei vadovo brolio [Igno Vėgėlės] sprendimu dalyvauti politikoje, taip mėginant sukompromituoti jį ir jo šeimos narius bet kokiu būdu, ar per susijusias įmones“, – teigia SIA „Vilpra“ direktorius Rimas Šimkus.
Lietuvoje veikianti „Vilpra“ kondicionierių eksporto per Latviją komentuoti apskritai nepanoro.
„Kadangi jūsų laidos kūrėjai netiksliai ir tendencingai pateikia atskirus faktus apie mūsų įmonės veiklą, tokiu būdu spekuliuodami turima informacija, klaidindami visuomenę ir darydami žalą mūsų bendrovės geram vardui, bei įvertinus tai, kad šiuo metu vykdomas Muitinės departamento patikrinimas, iki jo pabaigos mes neteiksime jokios papildomos informacijos“, – raštu pateiktame atsakyme teigia „Vilpros“ generalinis direktorius, buvusio kandidato į prezidentus brolis Martynas Vėgėlė.
Tiek „Vilpra“, tiek jos įmonė Latvijoje kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su sankcijų apėjimo schemomis.
Muitinė tęsia patikrinimą
Muitinės departamentas patvirtino toliau vykdantis „Vilpros“ patikrinimą. Jis pradėtas balandžio mėnesį, reaguojant į tyrime „Kandidatas ir kondyškės“ atskleistus faktus. Anot muitinės pareigūnų, procesas vyksta ir „keičiantis informacija su tarptautiniais partneriais“. Ar kalba eina apie Latviją – Muitinės departamentas nei patvirtino, nei paneigė.
Latvijos muitinė taip pat atsisakė teikti informaciją apie veiksmus, susijusius su konkrečiais ūkio subjektais. Vis dėlto „Re:Baltica“ pateiktame komentare pažymėta, kad Vidurio Azijos šalys Latvijoje taip pat traktuojamos kaip padidintos rizikos eksporto jurisdikcija.
Latvijos muitinė informavo, kad Vidurio Azijos šalys traktuojamos kaip padidintos rizikos eksporto jurisdikcija, o ten siunčiami kroviniai tikrinami kur kas atidžiau. Patikros procedūros rodo, kad įtarimą sukėlę kroviniai šio regiono dažnai nepasiekia.
„Muitinė reguliariai bendradarbiauja su Vidurio Azijos valstybių (Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekijos, Sakartvelo, Armėnijos ir t. t.) tarnybomis, siekdama patikrinti, ar prekės pasiekė paskirties šalį. Sankcijų apėjimo rizikas patvirtina atsakymai iš trečiųjų šalių muitinių, kurie dažnai patvirtina, kad prekės į paskirties vietą neatvyko“, – teigiama Latvijos muitinės raštu pateiktame komentare.
Kaimyninės šalies muitinė nurodo, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius net 65 proc. atvejų nustatyta, kad prekės į Vidurio Azijos šalis neatkeliavo. Latvijos muitinė taip pat nurodo, kad vykdo ir vykdys procedūras „bendradarbiaudama su kitų šalių muitinėmis ir siekdama užkirsti kelią bandymams apeiti sankcijas“.
Publikacija parengta įgyvendinant Europos Komisijos programos „Creative Europe“ finansuojamą projektą „Collaborative Journalism Europe in a Global Context“, bendradarbiaujant su tarptautiniais tiriamosios žurnalistikos centrais ICIJ ir OCCRP.